Plėšikai į požeminį kompleksą įsilaužė 2017 m. – Başbüko kaime esančio dviejų aukštų namo grindyse atvėrę skylę. Po namu esanti erdvė, iškalta kalkakmenio uolienoje, tęsiasi į 30 metrų gylį po namu.
Valdžios institucijoms sugavus plėšikus, 2018 m. rudenį archeologų komanda atliko sutrumpintus kasinėjimus, siekdama ištirti požeminio komplekso ir akmens plokštėje iškalto reljefo reikšmę – kol erozija dar labiau nepakenkė vietovei. Tuo, ką pavyko išsiaiškinti, antradienį paskelbta žurnale „Antiquity“ publikuotame moksliniame straipsnyje.
Raižinys buvo sukurtas IX a. pr.m.e. – neo-asirų imperijos, kuri įsikūrė Mesopotamijoje ir išsiplėtė iki didžiausios to meto supervalstybės, laikais.
Ši plėtra 600-900 m. pr.m.e. apėmė Mažąją Aziją (dar vadinamą Anatolija) – didelį pusiasalį Vakarų
Azijoje, apimantį didžiąją dalį dabartinės Turkijos.
„Kai Asirijos imperija valdė pietryčių Anatolijoje, Asirijos valdytojai savo galią išreiškė asirų dvaro stiliaus menu, – sako tyrimo autorius ir Ankaros socialinių mokslų universiteto Turkijoje istorijos docentas Selimas Ferruhas Adali.
Šio stiliaus pavyzdys – monumentalūs uolų reljefai, tačiau neo-asirų darbų pavyzdžiai iki šiol aptinkami retai, rašo tyrimo autoriai.
Kultūrų integracija
Meno kūriniai atspindi kultūrų integraciją – o ne atvirą užkariavimą, teigia mokslininkai. Dievybių vardai užrašyti vietine aramėjų kalba. Atvaizduose vaizduojamos Sirijos ir Anatolijos religinės temos, reljefai sukurti asirų stiliumi.
„Tai rodo, kaip ankstyvuoju neo-asirų regiono kontrolės etapu regione vyko vietinis asirų ir aramėjų sugyvenimas ir simbiozė, – sako S.F.Adali. – Başbüko plokštė suteikia mokslininkams, tyrinėjantiems imperijų prigimtį, ryškų pavyzdį, kaip regioninės tradicijos gali išlikti gyvybingos net ir įgyvendinant imperinę valdžią, išreikštą monumentaliuoju menu“.
Meno kūrinyje pavaizduotos aštuonios dievybės, visos neužbaigtos. Didžiausia jų yra 1,1 metro aukščio. Tarp vietinių dievybių reljefe yra mėnulio dievas Sinas, audros dievas Hadadas ir deivė Atargatis. Už jų tyrėjai identifikavo Saulės dievą ir kitas dievybes. Piešiniuose derinami siro-anatolų religinės reikšmės simboliai, pasitelkiant asirų atvaizdavimo elementus, teigia S.F.Adali.
„Siro-anatolų religinių motyvų įtraukimas (rodo) neo-siriškųjų elementų pritaikymą taip, kaip nebuvo tikėtasi remiantis ankstesniais radiniais, – sako S.F.Adali. – Jie atspindi ankstesnį asirų buvimo regione etapą, kai vietiniai elementai buvo labiau pabrėžiami“.
Aptikęs šį meno kūrinį, tyrimo autorius ir Turkijos Harrano universiteto archeologijos profesorius Mehmetas Önalas sakė: „Kai blausi lempos šviesa atskleidė dievybes, sudrebėjau iš baimės – nes supratau, kad susidūriau su labai išraiškingomis audros dievo Hadado akimis ir didingu veidu“.
Paslaptis išlieka
Komanda taip pat rado užrašą, kuriame gali būti nurodytas Mukīn-abūa – neo-asirų pareigūno, tarnavusio valdant Adad-nirari III, 783-811 m. pr.m.e. – vardas. Archeologai įtaria, kad tuo metu jis buvo paskirtas į šį regioną ir kompleksą naudojo kaip būdą įgyti vietos gyventojų palankumą.
Tačiau statinys yra nebaigtas ir visą šį laiką išliko nebaigtas – o tai leidžia manyti, kad kažkas privertė statytojus ir menininkus jo atsisakyti. Galbūt net sukilimas.
„Plokštę su reljefu sukūrė vietiniai menininkai, tarnaujantys Asirijos valdžiai, kurie pritaikė neo-asirų meną provincijos kontekste, – aiškina S.F.Adali. – Jis buvo naudojamas provincijos valdžios prižiūrimiems ritualams atlikti. Jos galėjo būti atsisakyta dėl pasikeitusios provincijos valdžios ir praktikos, arba dėl kilusio politinio ir karinio konflikto“.
S.F.Adali 2019 m. perskaitė ir išvertė aramėjiškus užrašus naudodamasis nuotraukomis, kurias užfiksavo tyrėjų komanda, turėjusi dirbti itin greitai.
„Buvau sukrėstas pamatęs aramėjiškus užrašus ant tokio meno kūrinio – o skaitant dievybių vardus mane apėmė didžiulio jaudulio jausmas“, – sako mokslininkas.
Po 2018 m. kasinėjimų radimvietė buvo uždaryta, nes yra nestabili ir gali sugriūti. Dabar ją teisiškai saugo Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Archeologai nekantrauja tęsti darbą – tikisi, kad kasinėjimus bus galima saugiai atnaujinti ir atrasti naujus meno kūrinius bei užrašus, o taip pat galbūt aptikti daugiau meno kūrinių ir artefaktų.
Parengta pagal CNN.
