„Remiantis įvairiais tyrimais, vidutinis vartotojas savo išmaniajame telefone turi net 80 programėlių, iš kurių kasdien panaudoja tik maždaug devynias. Tačiau tik nedidelė dalis žmonių susimąsto, jog impulsyviai atsisiųsta ir vos vieną kartą panaudota nuotraukų redagavimo programėlė ar žaidimas gali metų metus teisėtai rinkti ir tretiesiems asmenims perdavinėti jo telefono numerį, buvimo vietą ar net naršyklės istoriją. Duomenų saugos etiketės turėtų šiam procesui suteikti skaidrumo ir paskatinti programėlių kūrėjus atsakingiau žiūrėti į privačių duomenų rinkimą“, – sako „Telia“ duomenų apsaugos pareigūnas Andrius Petkevičius.
Pasekė „Apple“ pėdomis
Pasak teisės eksperto, pastaraisiais metais dviejų išmaniųjų telefonų platformų lenktynėse „Apple“ stipriai išsiveržė į priekį privatumo apsaugos srityje, todėl „Android“ dažnai nelieka nieko kita, kaip tik vytis ir diegti panašius sprendimus. Neseniai debiutavusios duomenų saugos etiketės taip pat nėra unikalus sprendimas – „iPhone“ išmaniųjų savininkai analogiškus informacinius pranešimus „App Store“ parduotuvėje pradėjo matyti dar praėjusiais metais. Vis dėlto abi platformos akcentuoja šiek tiek skirtingus dalykus.
„Jei „Apple“ etiketėse siekia vartotojui atskleisti, kokia jo privati informacija gali būti renkama, tai „Google“ labiau stengiasi paprastai paaiškinti šių duomenų panaudojimo tikslą, saugojimo sąlygas ir, ar aplikacijos kūrėjai jais dalinasi su trečiosiomis šalimis. Kitas skirtumas – „Apple“ įpareigoja programėlių kūrėjus gauti vartotojų sutikimą etiketėse nurodytus duomenis panaudoti tikslinei reklamai ir jo negavus vis tiek leisti naudotis visu aplikacijos funkcionalumu, o „Google“ kūrėjams suteikia laisvę negavus sutikimo riboti jos funkcionalumą ar net visiškai neleisti ja pasinaudoti“, – aiškina A. Petkevičius.
Specialisto nuomone, nepaisant labiau informacinio, nei prevencinio, pobūdžio, „Google“ sprendimas turi pranašumą, nes vartotojui suteikia tikslesnę informaciją. Pavyzdžiui, kadangi „Apple“ leidžia nurodyti tik renkamų duomenų tipą, programėlės duomenų saugos etiketėje pažymėtas telefono numerio rinkimas galėtų bereikalingai išgąsdinti vartotoją, kai „Google“ leistų etiketėje pažymėti, jog ši informacija reikalinga tik vartotojo paskyros apsaugai ir jos pasisavinimo prevencijai, o ne reklamai ar kitiems blogiems tikslams.
Žingsnis tinkama linkme, bet ne panacėja
Duomenų saugos etiketės dar kol kas nepasiekė populiariausių „Android“ aplikacijų „Play“ parduotuvėje, bet „Google“ jų savininkus įpareigojo šia informacija aprašymą papildyti iki šių metų liepos 20 d. To nepadarius, gresia programėlės atnaujinimų blokavimas ir net pašalinimas iš parduotuvės. Tikėtina, jog dauguma aplikacijų kūrėjų etiketes pridės tik paskutinėmis dienomis, baimindamiesi dabar kilusio susidomėjimo ir galimų neigiamų vartotojų reakcijų, atskleidus šią svarbią informaciją.
Tačiau duomenų saugos etiketės yra vertinamos nevienareikšmiškai, kadangi informaciją apie duomenų rinkimą ir tvarkymą patikėta atskleisti patiems kūrėjams. Kai ši politika pernai pradėjo veikti „Apple“ platformoje, „The Washington Post“ netruko patikrinti, jog daugumoje etikečių buvo nurodoma klaidinga informacija. Pavyzdžiui, tos aplikacijos, kurių etiketėje teigiama, kad tam tikri duomenys nėra renkami, juos ne tik rinko, bet ir jais dalinosi su trečiosiomis šalimis.
Dėl šios priežasties „Apple“ buvo priversta vykdyti rutininius šių etikečių patikrinimus, ką daryti prižadėjo ir iš konkurentės klaidų pasimokiusi „Google“. Deja, tiek „Apple“, tiek „Google“ turi tik ribotus įrankius vykdyti aplikacijų renkamų privačių duomenų tvarkymo auditą, tad etiketėse pateikiamos informacijos tikslumas vis tiek galiausiai priklauso tik nuo pačių kūrėjų sąžinės. Juo labiau, kai net ir etiketėje aptikusi melagingą informaciją „Google“ ruošiasi ne iškart pašalinti programėlę iš „Play“ parduotuvės, o tik įpareigoti kūrėją ištaisyti aptiktas klaidas.
„Kitaip tariant, šios „Google“ naujovės tikslas – ne prievarta užkirsti kelią programėlėms rinkti jautrius asmeninius duomenis, o vartotojui suteikti visą su tuo susijusią informaciją, kad jis pats galėtų įvertinti galimas rizikas ir priimti sprendimą – atsisiųsti tam tikrą aplikaciją ar ne. Galbūt didesnis žmonių informuotumas ir mažėjančio atsisiuntimų skaičiaus baimė ilgainiui paskatins ir pačius kūrėjus sugriežtinti duomenų rinkimo bei tvarkymo praktikas“, – reziumuoja Andrius Petkevičius.
