Nuo neatmenamų laikų bures virš jūrų išskleisdavo atradėjai ir prekeiviai, kariai ir piratai. Daugelį šimtmečių naudota stačiakampio ar taisyklingos trapecijos formos burė. Ji buvo tvirtinama ant laivo stiebo skersinio – rėjos. Rėją kartu su bure buvo galima sukioti į šalis.
Vėjui pučiant į nugarą, tokios rėjinės burės laivą plukdė į priekį, bet papūtus priešpriešiniam vėjui laivas sustodavo. Jei buriuotojas norėdavo pasiekti tikslą plaukdamas prieš vėją, turėdavo kreicuoti – plaukti zigzagais. Tuomet kaitaliodamas kryptį laivas palinksta tai ant kairiojo, tai ant dešiniojo borto.
Tik daugiau nei po trijų tūkstantmečių vėją pavyko sutramdyti: atsirado įstrižosios burės, paprastai trikampio ar netaisyklingos trapecijos formos. Dėl jų gerų aerodinaminių savybių laivas galėjo plaukti prieš vėją smailesniu kampu, todėl gana greitai judėjo į priekį net ir pučiant priešpriešiniam vėjui. Bėgant šimtmečiams laivai darėsi vis sunkesni, turėjo daugiau stiebų ir burių. Laivuose pradėta naudoti įvairiausius rėjinių ir įstrižųjų burių derinius.
XIX a. pabaigoje burlaivius išstūmė garlaiviai ir turbinomis varomi laivai.
Lietuvoje nuo XVI a. Nemune ir Kuršių mariose plaukiojo baidokai – 30–50 m ilgio plokščiadugniai burlaiviai su vairuojančiu irklu, vienu stiebu ir bure, tvirtinama prie gafelio – skersinio, vienu galu pritvirtinto stiebo viršuje.
1919 m. įkurta Lietuvos garlaivių bendrovė 1921-aisiais nusipirko du medinius burinius prekybos laivus ir pavadino juos „Jūrate“ ir „Kastyčiu“. Prie Švedijos krantų užplaukęs ant seklumos 1925 m. nuskendo „Kastytis“, o avariją prie Klaipėdos uosto patyrusi „Jūratė“ buvo parduota.
1926 m. Lietuvos moterų sąjunga skyrė 10 tūkst. litų Klaipėdos jūrų skautams, kad jie varžytynėse nupirktų burlaivį „Malaya“, pasieniečių sulaikytą Baltijos jūroje ir konfiskuotą už spirito kontrabandą. Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno siūlymu laivas gavo vardą „Budys“ – nuo skautų šūkio „Budėk!“.
1926 m. spalio 1 d. „Budys“ išplaukė į pirmąjį reisą – į Liepoją. Ši data laikoma Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia.
Paskui „Budys“ aplankė beveik visus Latvijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos uostus. 1933 m. liepos 15 d. iš Klaipėdos išplaukiantį „Budį“ bangos užmetė ant Šiaurinio molo ir suknežino. Trys buriuotojai žuvo. (LR)
