Dirbtinio intelekto įdomybės

Tikriausiai mes visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtuoju pramonės perversmu – revoliucija. Kaip žinome, pirmąjį pramonės perversmą – revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją – elektra, trečiąją – masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto (DI) perversmą. Valstybės imasi kurti dirbtinio intelekto strategijas bei ministerijas. Dirbtinis intelektas jau dabar vyrauja daugelyje sričių. Kalbant apie tai paprasčiau – dirbtinis intelektas yra programa, turinti mechanizmus, leidžiančius jai suprasti daugelį dalykų, o taip pat mokytis.

Dirbtinis intelektas gali pasitarnauti mokymosi ir moksliniame procese. Pavyzdžiui, tai gali būti sudėtingi statistiniai modeliai, arba žmogaus smegenis atkartoti bandantys neuroniniai tinklai. Taip pat įdomus atradimas jau naudojamas kai kuriose mokyklose yra mokinių emocijų atpažinimas pasitelkiant DI. Tai padeda daryti tam tikras išvadas, suprasti, ar mokiniam nuobodu, ar įdomu – ir ką reikėtų keisti ugdymo procese, kad jis būtų sklandesnis.

Spėjama, kad dirbtinis intelektas ateityje galės diagnozuoti ligas ir taip palengvinti medikų darbą, kompensuoti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. O ir neregiams kuriami dirbtinio intelekto sprendimai padeda jiems suprasti juos supantį pasaulį. Manoma, kad naudojant DI, pagreitės vaistų atradimas. Taip pat pasitelkus dirbtinį intelektą pacientų medicininės istorijos informacija bus individualizuojama, analizuojama ir taip palengvinamas gydymas, užkertamas kelias susirgti tam tikromis ligomis.

Kaip ir dauguma žinome, išmanieji telefonai naudoja dirbtinį intelektą, kad pateiktų kuo tinkamesnį ir labiau pritaikytą produktą. Virtualūs asistentai (tokie kaip Siri ar Alexa), kurie atsakinėja į klausimus ir teikia rekomendacijas, jau tapo kasdienybės dalimi. Šie virtualūs asistentai gali pateikti orų prognozes ar užgroti jūsų mėgstamą dainą. Taip pat yra tokių atsistentų, kurie gali skambinti žmonėms ir susitarti dėl susitikimų, suderinti jūsų apsilankymą kirpykloje, sistema supranta kontekstą ir kitus niuansus (dabar ypač aktualu žmonėms, patiriantiems socialinį nerimą).

Daugybė Holivudo fantastiniu filmų filmuojami mėlyname arba žaliame fone (labiau žinoma kaip green screen). O Kodėl gi žaliame arba mėlyname? Todėl, nes įprastai žmonės nėra žali. Tam, kad minėti efektai veiktų tinkamai, fono spalva turi būti tokia, kuri kadre nėra naudojama niekur kitur – o kaip žinoma, žalia spalva yra visiškai nepanaši į normalaus žmogaus odos toną. Žinoma, kai kurie dėvi žalius papuošalus, drabužius arba nusidažo žaliai plaukus, tačiau visus šiuos dalykus galima labai greitai pakeisti – priešingai nei odos spalvą. O raudonos spalvos ekrano naudoti negalime, nes ši spalva per daug panaši į mūsų odos atspalvį. Mėlynasis ekranas veikia taip pat gerai, kaip ir žaliasis, todėl jis naudojamas taip pat kaip žaliasis. Ekrano spalva yra parenkama pagal aktorių aprangą ir scenoje naudojamus objektus bei apšvietimą.

Dirbtinis intelektas taip pat kuria ir muziką. Tačiau kaip? Programa išanalizavo šimtus kūrinių ir sukūrė pluoštą savo kompozicijų, kurios tikrai neskamba standartiškai „kompiuteriškai“. Jose iš tikrųjų esama kažko lengvai atpažįstamo. Nuo to laiko panašių projektų tik gausėjo. Dirbtinis intelektas kuria muziką, tapo, rašo literatūrą.

Taigi, kaip supratote, DI naudojamas įvairiose srityse, bet bent kol kas neatstos žmogaus rankų darbo, o tik taps jo pagalbininku. Būtent dėl to galime paneigti kelis mitus – tai, kad DI yra protingesnis už žmogų ar tai, kad robotai atims iš mūsų darbus.