Kartu su internetinių bankų alternatvyvomis į kibernetinė erdvę veržiasi išmanias technikas pasitelkę internetinių apgaulių specialistai. Nors daugeliui pažįstamų telefoninių sukčiavimo būdų pamiršti pastarieji neketina, opia problema visuomenei tampa didesnio masto bei rimtesnių pasekmių sulaukiančios asmens duomenų ir tapatybės vagystės. Vien tik 2021 m. Lietuvos programišiai pasisavino, o po to viešai paskelbė gerai žinomų įmonių, pavyzdžiui, „CityBee“, „Filmai.in“ ar „Domenai.lt“, klientų duomenis.
Kibernetinių atakų skaičius augs
Lietuviško kibernetinio saugumo startuolio „ iDenfy „ vadovas, Domantas Čiuldė, teigia abejosiantis, jog programišiai greitu metu mažins indėlį blogiems savo kėslams įgyvendinti. Anot specialisto, išpuolių daugės, o jiems ruoštis rekomenduojama visiems, ypatingai banko indusrijai ir sparčiai populiarėjančiam FinTech sektoriui.
Paklausus specialisto, ką daryti norint išvengti sukčių pinklių, D. Čiuldė tikina, jog svarbu kritiškai vertinti bet kokią informaciją internete, nereaguoti į prašymus atlikti bankinius pavedimus, būti budriems netikėtų skambučių metu ir atidžiai skaityti įtartinus el. laiškus.
Sukčiai neretai prašo pateikti tik kelis PIN kodo skaitmenis, tačiau tai tik dar vienas būdas lengviau išvilioti asmeninius duomenis. Pastarieji aktyviai veikia ir apsiperkant internetu, tad svarbu patikrinti, ar paslaugų teikėjas turi visas licencijas, ar elektroninis puslapis, teikiantis paslaugas, yra tikras.
Į pagalbą – tapatybės patvirtinimas
Vienas iš būdų, padėsiančių užkirsti kelią sukčiams ir pinigų plovimui, pasak D. Čiuldės, tai nuotolinis tapatybės patvirtinimas. Šia technika siekiama aptikti sintetines, suklastotas tapatybes, kuriomis sukčiai prisidengia norėdami gauti prieigą prie svetimų internetinių banko paslaugų.
Nuotolinės tapatybės paslauga leidžia išvengti vizito banke, mat vartotojams tereikia kelių paspaudimų – nufotografuoti savo pasą ar tapatybės kortelę bei pateikti selfie tipo fotografiją. Automatinė sistema greitai nuskanuoja kliento duomenis ir palygina juos su tapatybės dokumento informacija. Jei viskas sutampa, vartotojas gauna „žalią“ šviesą jungtis prie banko ir toliau naudotis paslaugomis.
„Nusikaltėliai internete stengiasi išlaikyti anonimiškumą, bando nuslėpti savo veidą, tapatybės patvirtinimo metu prisidengdami kaukėmis. Pasitelkus dirbtinį intelektą, sistema atpažįsta visas klastotės formas, tad sukčiai savo kelionės tęsti nebegali, o standartiniai vartotojai gali mėgautis greita procedūra namuose, išvengiant tradicinio banko scenarijaus“, – aiškina D. Čiuldė.
Bankus skatina suklusti
Vartotojai, daug laiko praleisdami internete, kelia aukštesnius reikalavimus įmonėms duomenų saugumo užtikrinimui. Nenuostabu, jog didžiausias dėmesys skiriamas finansų sektoriui. Vis daugiau šio sektoriaus žaidėjų ieško papildomų, inovatyvių technologinių sprendimų, galinčių apdoroti didelį kiekį informacijos greitai ir saugiau bei apsaugoti vartotojų duomenis nuo kibernetinių atakų.
Siekiant sumažinti tapatybės vagysčių riziką ir neleisti sukčiams naudotis kortelių duomenimis be leidimo, prie lietuviškos „iDenfy“ nuotolinės tapatybės patvirtinimo sistemos prisijungė „ Alternative Payments „. Įmonės klientai, atsiskaitydami už paslaugas skaitmeninėje erdvėje, kaip alternatyvą kredito kortelėms, gali rinktis jiems patogius, vietinius mokėjimo būdus.
Mindaugas Rizgelis, „Alternative Payments“ vadovas, žingsnį įkomplektuoti nuotolines tapatybės patvirtinimo paslaugą grindžia ne būtinu įstatymo principu, o kaip efektyvų metodą bankams patenkinti augančius vartotojų poreikius saugiai ir lengvai pasiekti norimas paslaugas. „Nuotolinis tapatybės patvirtinimas yra inovatyvus, patogus būdas užtikrinti, kad vartotojas naudojasi savais duomenimis ir turi skaidrius ketinimus. Tokiu būdu, taupydami laiką iš kaštus, pasirinkę saugią, automatinę saugos sistemą, bankai optimizuoja vidinius procesus.“ – priduria M. Razgelis.
