Technologijos bei inovacijos savyje talpina daugybę potemių, tokių kaip robotika, skaitmenizavimas, kultūra, kurios persipina tarpusavyje ir atveria galimybes talentų kūrybiškumui. Tačiau norint idėją sėkmingai integruoti rinkoje, itin svarbiu faktoriumi tampa mentoriaus pagalba startuolio verslo kelyje.
Jau gegužės 26 d. jaunieji mokslininkai, novatoriai ir antrepreneriai susitiks Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuojamoje parodoje-konkurse „Technorama’22“, kurioje bus pristatyti tvarūs bei inovatyvūs mokslą ir verslą jungiantys sprendimai.
Darbo našumas didinamas žmogiškojo intelekto pagalba
Sparčiai tobulėjant technologijoms, darbo eigos automatizavimas tampa šiuolaikinio verslo valdymo pagrindu. Siekdamos automatizuoti sunkų ir monotoninį darbą bei išspręsti darbuotojų trūkumo problemą, įmonės vis dažniau atsigręžia į procesų automatizavimo įrangą ir robotus, mašininį mokymą bei dirbtinį intelektą.
Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjo doc. dr. Gintaro Dervinio, į automatiką darbuotojai vis dar žvelgia su baime ir nepasitikėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad automatizuotų sprendimų integracijos procese pagrindiniu įrankiu visada išliks žmogiškasis intelektas.
Kaip pavyzdį G. Dervinis pateikia gamyboje naudojamus kobotus. Kobotai gali būti efektyvus sprendimas sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą bei didinant darbo našumą.
„Deja, efektyvus šių procesų funkcionavimas negalimas be žmogaus kontrolės. Todėl nenuostabu, jog verslas vis dažniau žvalgosi į jaunuosius talentus, siejančius savo studijas su procesų automatizavimu ir valdymu, robotika“ – teigia G. Dervinis.
„ Siekiantiems tapti gerais žaidėjais darbo rinkoje, įgytos žinios universitete bei jų praktinis apipavidalinimas, pristatymai renginiuose tampa kertiniu sėkmės faktoriumi. Būtent techninė kūryba ir žinių pritaikymas kuriant produkto prototipą yra vertingiausia studento patirtis žengiant pirmuosius žingsnius profesiniame kelyje. Svarbiausia – kurti ir bandyti, nes įgytos žinios išlieka visam gyvenimui“, – tikina KTU EEF profesorius Darius Gailius.
Žvelgiant iš verslo pusės, idėjos sėkmę lemia ne tik jos kūrybiškumas bei inovatyvumas, bet ir pirmieji žingsniai verslo kelyje. Pastebima, kad startuolių sėkmė priklauso nuo to, kaip jų verslo idėja atliepia rinkos poreikius, ir ar startuolio komandai užtenka kompetencijų valdyti visus verslo procesus. Tačiau toks scenarijus, kad komandos nariai turėtų visus reikiamus gebėjimus produktui ar paslaugai sukurti, palaikyti bei tobulinti, pasitaiko nedažnai.
„Taip pat svarbu išsigryninti, kokioje rinkoje veiksite ir kokį verslo modelį taikysite. O jei nepavyksta to padaryti patiems, galima pritraukti aktyvių investicijų. Tuomet investuotojas-mentorius tampa startuolių saugos diržu, kadangi jo sukaupta patirtis ne tik padeda išvengti kritinių klaidų, bet ir nukreipia komandą teisinga linkme“, – įžvalgomis apie verslo konsultacijų svarbą startuoliams dalijasi „Accenture Baltics“ Inovacijų ir plėtros vadovas Kristaps Banga.
Tvarumo siekiančioje visuomenėje ateities vairuotojas taps keleiviu
Technologijų integracija į kasdienes veiklas visuomenei užtikrino komfortišką ir nerūpestingą gyvenimo būdą. Šių dienų inovatyvūs transporto sprendimai leidžia pasiekti net ir tolimiausią kelionės tašką, tačiau jie vis dar yra taršūs. Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) bei KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro mokslininką dr. Vytautą Bocullo, išmanūs sprendimai tapo itin efektyviu įrankiu skatinant tvarų visuomenės judėjimą.
„Įvairūs išmanūs sprendimai itin keičia mūsų judėjimo įpročius. Išmaniai valdant transporto srautus galima iš anksto planuoti keliones bei išvengti nereikalingo energijos deginimo. Taigi ateities technologijų miestas nebūtinai yra priešprieša tvariam miestui“ – teigia V. Bocullo.
Be jokios abejonės, spūstys ir avarijos kyla dėl žmogiškojo faktoriaus. Dėl šios priežasties autonominės vairavimo technologijos, kurios imituoja žmogaus vairavimo stilių, siekiant vairavimo patogumo bei saugumo eisme, ateityje taps kiekvieno automobilio dalimi.
Anot V. Bocullo, tokia sistema ne tik padės išvengti spūsčių susidarymo situacijų, bet ir sumažins automobilių išmetamą taršą: „Ateities vairuotojas taps keleiviu“.
Verslo dėmesys – į žiedinę ekonomiką
Įsisukę į savo kasdienybės rutiną vis rečiau pastebime kintančią gamtą. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir ribotų žaliavų paklausa. Neatsakingas žaliavų išgavimas bei naudojimas reikalauja didesnio energijos suvartojimo, dėl to išmetami vis didesni angies dioksido (CO2) dujų kiekiai. Lygiagrečiai auga ir visuomenės susidomėjimas aplinkosaugos problemomis, socialinis atsakingumas, kurie skatina verslą atsižvelgti į aplinkosaugą, ypač iš žiedinės ekonomikos perspektyvos.
Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ aplinkosaugos vadovės Gabrielės Stanevičiūtės, pagrindinis žiedinės ekonomikos tikslas – į atliekas pažvelgti kaip į naują išteklių produkto gamyboje.
„Būtent ryškėjantis verslo dėmesys žiedinės ekonomikos koncepcijai leidžia pozityviau žvelgti į ateitį. Atsakingas ribotų resursų panaudojimas bei efektyvus atliekų perdirbimas šiandien, be jokios abejonės, teigiamai atsilieps ateitiems kartoms“, – tikina G. Stanevičiūtė.
Vertinant galimybes Lietuvoje, didžiausią komercinį potencialą turi inovatyvūs sprendimai atliekų perdirbimo technologijų pramonėje, o ypatingai – pakuotės gamybos sektoriuje.
„Svarbu pabrėžti, jog vis didesnis dėmesys krypsta ir į alternatyvius energijos gavybos būdus iš biomasės ar vandenilio, kur slypi didelis energetinis potencialas“, – sako G. Stenavičiūtė.
Menas ir kultūra – esminis faktorius technologijų kaitai ir modernėjimui
Nors inovacijos tapo neatsiejama visuomenės dalimi, tačiau be kultūros – nebūtų technologijų. Visame pasaulyje susiklosčiusi pandeminė situacija itin skaudžiai palietė kultūros sektorių: apribotas fizinis kontaktas, vienas po kito atšaukti renginiai paskatino kultūros sektoriaus atstovus ieškoti inovatyvių technologinių sprendimų, kurie leistų visuomenei pasiekti meną ir kultūrą savo namuose.
Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, kultūrinės visuomenės įtraukimas per inovatyvius sprendimus yra neišvengiamas, ypač kalbant apie jaunąją kartą, kuriai technologijų vaidmuo tapo esminis jų kasdienybėje.
Kaip pavyzdį, kaip technologijos gali būti siejamos su kultūra, V. Vitkienė pateikia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ titulo atidarymo savaitgalį, projekto partnerių – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pristatytą interaktyvią meninę instaliaciją „Veidas – skaičius – žodis“, kurioje, pasitelkiant dirbtinio intelekto algoritmą, buvo rašoma unikali proza analizuojant žmogaus veido bruožus.
„Ši kūrybos ir technologinė sinergija sulaukė neeilinio visuomenės susidomėjimo, kadangi pats lankytojas galėjo tapti bendraautoriumi bei įsilieti į kūrybos procesą“, – tikina V. Vitkienė
Jos teigimu, dėl sparčios skaitmenizacijos kultūros sektorius išgyvena tikrą virsmą: „Mobilios aplikacijos, virtuali realybė ir dirbtinis intelektas – tai mūsų kultūros dabartis ir ateitis“.
Jau gegužės 26 d. parodoje-konkurse „Technorama’22“ studentai, jaunieji mokslininkai ir antrepreneriai pristatys savo idėjas maisto, sveikatos, aplinkos, skaitmeninių sprendimų, mobilumo, inžinerijos, gynybos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityse. Nespėjusius apsilankyti fizinėje parodoje organizatoriai kvies pasivaikščioti po virtualią parodą, kuri veiks iki kitų metų parodos renginio. Susitiksime jau visai netrukus!
Renginį organizuoja KTU „Startup Space“. Dalyvių registracija vyksta iki gegužės 9 d. Daugiau informacijos apie renginį ir dalyvavimą jame ieškokite technorama.ktu.edu puslapyje.
