Per visą istoriją karus laimėdavo tie, kurie savo naudai pasitelkdavo naujas technologijas. 1415 m. Anglijos karaliaus Henriko V pergalę prieš prancūzus Aginkorto mūšyje lėmė naujai sukurti ilgieji lankai – jais anglai šaudė iš tokio atstumo, kuriam prancūzų turimi ginklai negalėjo prilygti.
Karas Ukrainoje gali tapti dar vienu istoriniu įvykiu. Būtent technologijos leidžia pastebėti agresoriaus skleidžiamą melą ir paspartina pastangas, kad karą sukėlusieji būtų nugalėti greičiau.
Palydovinės nužudytų civilių gyventojų nuotraukos sutampa su po kelių savaičių vaizdo įrašuose užfiksuotais vaizdais – matomi pakelėse gulintys kūnai, kurių buvimas patvirtina, jog šiuos karo nusikaltimus įvykdė Rusija.
Kol kas sunku įvertinti, kokią įtaką tokie vaizdai turės galutinei karo baigčiai, tačiau akivaizdu, kad tuo metu, kai Ukraina skubiai ieško bet kokių papildomų priemonių tikslui pasiekti (nes Rusijos pajėgos persigrupuoja naujam puolimui), Rusijos veiksmai Bučoje tik stiprina Ukrainos pozicijas.
Mūšio lauko palydovinės nuotraukos vyriausybėms prieinamos jau dešimtmečius ir buvo naudojamos siekiant nustatyti įvykdytus karo nusikaltimus Bosnijos pilietinio karo metu, dešimtajame dešimtmetyje. Tokie vaizdai buvo ypač naudingi, kai reikėjo išsiaiškinti, kurioje vietoje yra daugelio iš 7000 Bosnijos musulmonų, 1995 m. nužudytų Srebrenicos mieste, masinė kapavietė. Vis dėlto palydoviniai vaizdai dabar tapo dar viešiau prieinamesni tiems, kuriems tai įdomu ir svarbu.
Atrodo, kad V.Putinui ir jo vadams nerūpi (arba jie nesupranta), kad visi įsakymai ir veiksmai dabar palieka amžiną pėdsaką, kurio sukontroliuoti jie negali – bet kuris ateityje gali turėti rimtų pasekmių.
Jie žino, kad po daugelio ankstesnių konfliktų – net ir po neseniai vykusio Sirijos pilietinio karo – tokie lyderiai kaip Basharas al Asadas nebuvo nuteisti ir išvengė bausmių, nors iš vyriausybės įstaigų ir policijos nuovadų buvo išnešti didžiuliai kaltinamųjų dokumentų klodai.
Tačiau tai ne vienintelis dalykas, į kurį V.Putinui vertėtų atkreipti dėmesį. Po Bosnijos pilietinio karo ir Jugoslavijos subyrėjimo Hagos karo nusikaltimų tribunolas pasinaudojo pačių politinių ir karinių lyderių pasakytais žodžiais, kad juos nuteistų.
Kai Tarptautinis baudžiamasis tribunolas teisė Bosnijos serbų prezidentą Radovaną Karadžićių, buvo pasinaudota vaizdo įrašu, kuriame jis, žvelgdamas į Sarajevą, pasmerkia apačioje esančius civilius gyventojus artilerijos ir minosvaidžių ugniai.
Jo įvykdytų karo nusikaltimų partneris generolas Ratko Mladičius taip pat įsitikino tuo, kad pasakyti žodžiai gali atsisukti prieš pasakiusįjį ir būti panaudoti tam, kad įtariamąjį būtų galima nuteisti. Vaizdo įraše matyti, kaip generolas Srebrenicos apylinkėse vadovauja civilių gyventojų, kurių daugelį netrukus nužudys jo įsakymus vykdantys kariai, rūšiavimui.
Tokio pobūdžio karo nusikaltimų įrodymus V.Putinui gali būti sunkiau prikišti, tačiau praėjusią vasarą jo paskelbtos 20 puslapių dokumento apie tai, kodėl Ukraina nėra valstybė, ir jo komentarų televizijoje apie tai, kodėl Rusija turėtų įsiveržti, turėtų pakakti norint surinkti pakankamai įrodymų, kad būtent jis ir yra šio karo kaltininkas.
Jei V.Putinas bus teisiamas, gali paaiškėti, kad jo žlugimas prasidėjo dar tada, kai prezidentas nesugebėjo suprasti, kad jo kariuomenė nepakankamai stipri ir kad Ukraina pajėgi prieš ją atsilaikyti. Nepavykus įgyvendinti pirmojo pagrindinio tikslo – Kijevo užėmimo – jo kariuomenė buvo priversta atsitraukti, o įvykdytas teroras buvo matomas visiems.
Rusijos kariuomenė darė tai, ką jau daug kartų darė Sirijoje, Čečėnijoje, Gruzijoje – siaubingai piktnaudžiavo ir smurtavo prieš civilius. O V.Putinas ir jo pareigūnai melavo, kad nuslėptų savo nusikaltimus – taip jie elgiasi, vėl gi, ne pirmą kartą.
Rusijos gynybos pareigūnai tvirtino, kad balandžio 2 d. pasirodžiusios nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti nužudyti civiliai gyventojai – nužudyti šūviais į galvą, kai kurie surištomis rankomis ir kojomis – yra klastotės, ir teigė, kad jų kariai išvyko dar prieš žudynes.
„Kariai miestą paliko kovo 30 d., – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime. – Kur ta filmuota medžiaga buvo keturias dienas? Jos nebuvimas tik patvirtina, kad tai suklastotos“.
Datą jie nurodė labai aiškiai. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, vienas iš labiausiai patyrusių V.Putino išsukinėjimo meistrų, patvirtino teiginį, tikindamas, kad „Rusijos pajėgos Bučos miesto teritoriją paliko ne vėliau nei kovo 30 d“.
Tačiau viešai prieinamose kosmoso technologijų bendrovės „Maxar“ palydovinėse nuotraukose, darytose kovo 18 d., kai miestą kontroliavo Rusijos pajėgos, matyti, kad civiliai gyventojai negyvi gulėjo prie kelio lygiai tose pačiose vietose, kuriose juos aptiko Ukrainos pajėgos, balandžio pradžioje vėl įžengusios į miestą. O prieš kovo 10 d. dronu nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos kariai nušovė dviratininką. Ukrainos pajėgos po kelių savaičių rado jo kūną būtent toje vietoje, kur jis ir nukrito.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki tada, kai pasirodė „Maxar“ palydovinės nuotraukos iš Bučos, visuomenės supratimas apie tai, kas vyksta mūšio lauke, pasikeitė iš esmės. Išmaniųjų telefonų kameros, geografinės padėties nustatymo technologijos ir bepiločiai orlaiviai – visų šių technologijų panaudojimas reiškia, kad V.Putinas galimai pajus savo padarytų nusikaltimų pasekmes, nors ankstesnių konfliktų metu ir sugebėjo to išvengti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori daugiau kamerų ir platesnės prieigos prie jų, kad visuomenė viską galėtų pamatyti pati: „Mes suinteresuoti štai kuo: maksimalia prieiga žurnalistams, maksimaliu bendradarbiavimu su tarptautinėmis institucijomis, Tarptautinio baudžiamąjo teismo įsitraukimu, visiška tiesa ir visiška atskaitomybe“, – sakė jis.
Ukrainos lyderis suprato, kad karo eigą gali pakeisti ne tik pažangių technologijų ginklai (tokie kaip „Javelin“ ir „NLAW“) ar priešlėktuvinės raketos (tokios kaip „Stinger“ ir „Starstreak“). Itin svarbi yra tiesa ir priemonės, kuriomis ją galima perteikti – palydovai, bepiločiai orlaiviai ir išmanieji telefonai.
Technologijos, neturinčios analogų jokiame šiuolaikiniame kare, tam, kuris, manoma, kad gali pralaimėti, gali suteikti netikėtą pranašumą ir paneigti visą agresoriaus skleidžiamą melą. Nuotoliniu būdu kalbėdamas Jungtinėse Tautose, V.Zelenskis stengėsi, kad JT tai suprastų: „Dabar yra 2022-ieji. Turime įtikinamų įrodymų. Yra palydovinių vaizdų, tad galime atlikti išsamius ir skaidrius tyrimus“.
Kaip ir Henrikas V 1415 m., V.Zelenskis puikiai gali pasinaudoti proga įgyti pranašumą, jei tik pasimatys, kad tam yra galimybė. Nors palydoviniai vaizdai viską keičia ne taip kardinaliai, kaip kadaise pakeitė beveik dviejų metrų ilgio kukmedžio lazda ir kanapinė virvelė, jei V.Zelenskis sugebės technologijomis sumaniai pasinaudoti, V. Putiną pradėti derybas gali priversti daug greičiau, nei Rusijos prezidentas norėtų.
Parengta pagal „CNN“.
