Du šaltiniai teigė, kad konvojaus kariai nenaudojo jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių. Antrasis Černobylio darbuotojas sakė, kad kariams tai buvo „savižudiška“ kariams – nes jie neišvengiamai įkvėpė radioaktyvių dulkių.
Vasario 25 d. Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos inspekcija pranešė, kad Černobylyje padidėjo radiacijos lygis – nes sunkiasvorės karinės transporto priemonės sujudino dirvožemį. Tačiau iki šiol tikslių detalių apie tai, kas tiksliai įvyko, nebuvo pateikta.
Du „Reuters“ kalbinti ukrainiečių darbuotojai vasario 24 d. budėjo – kai į Černobylį įvažiavo rusų tankai ir perėmė teritorijos, kurioje darbuotojai tebėra atsakingi už saugų panaudoto branduolinio kuro saugojimą ir 1986 m. sprogusio reaktoriaus betoninių liekanų priežiūrą, kontrolę.
Abu vyrai sakė matę, kaip Rusijos tankai ir kitos šarvuotos transporto priemonės judėjo per Raudonąjį mišką, kuris yra labiausiai radioaktyviai užteršta Černobylio zonos dalis, esanti maždaug už 100 km į šiaurę nuo Kijevo.
Pasak jo, eiliniai kariai, su kuriais kalbėjosi vienas iš darbuotojų, nebuvo girdėję apie reaktoriaus sprogimą.
Paprašyta pakomentuoti Černobylio darbuotojų pasakojimus, Rusijos gynybos ministerija neatsakė.
Užėmę elektrinę Rusijos kariškiai teigė, kad radiacija neviršijo normalaus lygio, o jų veiksmai užkirto kelią galimoms Ukrainos nacionalistų „branduolinėms provokacijoms“. Rusija anksčiau neigė, kad jos pajėgos sukėlė pavojų Ukrainos teritorijoje esantiems branduoliniams objektams.
Virš ribų
Miškas tokį pavadinimą gavo dėl to, kad sugėrus 1986 m. sprogimo – vienos didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų – spinduliuotę, dešimtys kvadratinių kilometrų pušų tapo raudonomis.
Didžiulė teritorija aplink Černobylį yra uždrausta visiems, kurie ten nedirba arba neturi specialaus leidimo – tačiau Raudonasis miškas laikomas taip smarkiai užterštu, kad net atominės elektrinės darbuotojams neleidžiama ten lankytis.
Rusijos karinis konvojus važiavo per šią zoną, sakė abu darbuotojai. Vienas iš jų teigė, kad važiuota buvo apleistu keliu.
„Didelė karinių transporto priemonių kolona važiavo keliu, esančiu iškart už mūsų elektrinės, o šis kelias eina per Raudonąjį mišką, – sakė vienas iš šaltinių. – Kolona sukėlė daug dulkių. Daugelis radiacinės saugos jutiklių rodė viršytą lygį“.
Laikinai einantis Černobylio elektrinės generalinio direktoriaus pareigas Valerijus Seida tuo metu ten nebuvo ir nematė, kaip rusų kolona įvažiavo į Raudonąjį mišką – tačiau jis teigė, kad liudininkai jam sakė, jog rusų karinės transporto priemonės važinėjo visur aplink uždraustąją zoną ir galėjo pervažiuoti Raudonąjį mišką.
„Niekas ten nevažiuoja... dėl Dievo meilės. Ten niekas neina“, – agentūrai „Reuters“ sakė V.Seida .
Jis teigė, kad elektrinės darbuotojai nurodė rusų kariškiams, kad jie turėtų saugotis radiacijos, tačiau jis nežino jokių įrodymų, kad į tai būtų buvęs atkreiptas dėmesys.
„Jie važiavo ten, kur jiems reikėjo“, – sakė V.Seida.
Atvykus rusų kariams, abu elektrinės darbuotojai kartu su kolegomis dirbo dar beveik mėnesį, kol praėjusią savaitę jiems buvo leista grįžti namo – kai rusų vadai leido atsiųsti pakaitinius darbuotojus.
Radiacijos padidėjimas
Vasario 27 d. Ukrainos valstybinė Černobylio zonos valdymo agentūra pranešė, kad paskutinis jos turimas jutiklio, esančio netoli branduolinių atliekų saugyklų, įrašas prieš prarandant stebėjimo sistemos kontrolę parodė, kad radiacijos dozė septynis kartus viršijo normą.
Vasario 25 d. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad radiacijos lygis Černobylyje siekė 9,46 mikrosivertų per valandą, tačiau išliko „darbiniame diapazone“, kuris užfiksuotas uždarojoje zonoje nuo pat jos sukūrimo momento – ir nekėlė grėsmės žmonėms.
Pagal TATENA standartus, nurodytus oficialioje agentūros interneto svetainėje, saugus lygis yra iki 1 milisiverto per metus gyventojams ir 20 milisivertų per metus tiems, kurie profesionaliai dirba radioaktyvioje aplinkoje – 1 milisivertas yra lygus 1 000 mikrosivertų.
Kovo 9 d. TATENA pranešė, kad nustojo gauti duomenis iš Černobylio elektrinės.
Ukrainos valdžios institucijos vis dar mano, kad Černobylio zona yra pavojinga. Pagal Ukrainos įstatymus, patekimas į katastrofos vietą be leidimo yra nusikaltimas.
Tomis savaitėmis, kai abu elektrinės darbuotojai buvo komplekse kartu su Rusijos kariais, jie taip pat teigė nematę, kad kas nors iš karių naudotųsi kokia nors nuo radiacijos apsaugančia įranga.
Darbuotojai teigė, kad Rusijos kariuomenės specialistai, apmokyti dirbti su radiacija, atvyko į objektą tik praėjus maždaug savaitei po to, kai atvyko Rusijos kariai. Jie sakė, kad rusų specialistai taip pat nedėvėjo apsauginių priemonių.
Vienas iš darbuotojų teigė, kad jis kalbėjosi su kai kuriais eiliniais rusų kariais, buvusiais elektrinėje.
„Kai jų paklausėme, ar jie žino apie 1986 m. katastrofą, apie ketvirtojo (Černobylio elektrinės) bloko sprogimą, jie nieko nenutuokė. Jie neturėjo supratimo, kokiame objekte jie buvo, – sakė jis. – Kalbėjomės su eiliniais kariais. Viskas, ką iš jų išgirdome, buvo – tai kritiškai svarbi infrastruktūra. Tai buvo viskas“.
Pajėgų (ne)pasirengimas
Pasakojimai apie Rusijos karius Černobylyje sutampa su kitais įrodymais, rodančiais, kad į Ukrainą atsiųstos invazinės pajėgos visiškai nebuvo pasirengusios tam, su kuo susidūrė.
Kremlius teigia, kad tai, ką jis vadina savo specialia karine operacija Ukrainoje, vyksta pagal planą ir pagal grafiką.
Tačiau Ukrainos pareigūnai ir jų Vakarų sąjungininkai sako, kad pirminis Rusijos veržimasis gilyn į Ukrainos teritoriją įstrigo susidūrus su logistikos problemomis ir didesniu nei tikėtasi ukrainiečių pasipriešinimu.
Iš pradžių Rusija teigė, kad buvo siunčiami tik profesionalūs kariai, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir pareiškė, kad netyčia buvo pasiųsti ir šauktiniai, o kai kurie iš jų pateko į nelaisvę.
Ukrainos žvalgyba teigė, kad rusų kariai dažnai tarpusavyje bendrauja atvirais radijo dažniais arba mobiliaisiais telefonais – o tai reiškia, kad Kijevo pajėgos gali klausytis jų pokalbių.
Socialinėje žiniasklaidoje Ukrainoje dalijamasi vaizdo medžiaga, kurioje matyti daugybė atvejų, kai Rusijos karinės transporto priemonės neturėjo jokių kovinių pažeidimų, tačiau buvo paliktos sugedusios arba pasibaigus degalams.
Vašingtono vertinimu, kai kurių tikslaus valdymo raketų, kurias Rusija naudoja puldama Ukrainą, gedimų lygis siekia 60 proc., praėjusią savaitę agentūrai „Reuters“ sakė trys JAV pareigūnai, susipažinę su žvalgybine informacija.
Parengta pagal „Reuters“.
