Įvairiuose prorusiškuose viešuosiuose forumuose šis vaizdo įrašas buvo aktyviai aptarinėjamas kaip naujų Rusijos ginklų naudojimo pradžia. Tačiau socialiniuose tinkluose buvo atkreiptas dėmesys, kad vaizdo įrašas galėjo būti nufilmuotas Charkovo srityje, rašo BBC.
Netoli tariamo „Kinžal“ smūgio vietos gyvenantys liudininkai teigia negirdėję jokių galingų sprogimų, kurie būtų įvykę, jei raketa būtų pataikiusi į šaudmenų sandėlį.
Kyla klausimų: ar tai buvo „Kinžal“ – o jei taip, kodėl Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti tokias brangias raketas?
„Pas mus sniego nėra“
Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad „kovo 18 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Deljatinos kaime Ivano-Frankivsko srityje hipergarsine balistine raketa „Kinžal“ buvo sunaikintas didelis požeminis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ir aviacinės amunicijos sandėlis“.
Tuo pat metu socialinėje žiniasklaidoje pasirodė du vaizdo įrašai – mėgėjiškas ir oficialus Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įrašas.
„Žiūrėk, *******!“ – šaukia balsas už kadro pirmajame vaizdo įraše. Danguje pastebimas greitai judantis ugnies kamuolys, po kelių sekundžių jis išnyksta debesyse ir pasigirsta stiprus garsas – galbūt viršgarsinė smūginė banga. Filmuotos medžiagos vieta ir laikas nežinomi.
Antrajame vaizdo įraše, kurį NTV kanalo programa „ЧП“ pavadino „Kinžal“ smūgiu, matomas raketos ar bombos smūgio į tam tikrą barako tipo statinį momentas. Atrodo, kad filmuota iš drono. Dėl sprogimo pastatas visiškai sugriūna, matyti iš jo bėgantys žmonės.
Tačiau pati Gynybos ministerija vaizdo įrašą paskelbė nenurodydama, kaip vadinasi panaudotas ginklas, – pranešimuose tiesiog buvo kalbama apie „didelio tikslumo ginklą“.
Kai kurie vartotojai pastebėjo neatitikimų tarp Rusijos kariuomenės pareiškimo ir paskelbto vaizdo įrašo.
„Man įdomus vienas dalykas – vaizdo įraše matosi sniegas, bet pas mus jo nėra“, – rašo Ivano-Frankivsko srities gyventojas.
O aplinkinių kaimų, kuriuose yra Rusijos menamai užpultas arsenalas, gyventojai tomis dienomis negirdėjo jokių galingų sprogimų. „Kaime nematyti nei ugnies, nei dūmų, nei kraterių“, – „Ukrainska pravda“ sakė Deljatino kaimo gyventojai.
Taip pat neaišku, kaip galėjo būti nufilmuotas sandėlio, esančio už 350 km nuo sienos su Baltarusija, kur galėtų būti artimiausias Rusijos dronų valdymo postas, užpuolimo vaizdo įrašas. Net pažangiausių Rusijos bepiločių orlaivių – „Orion“ ir „Orlan-10“ – techninės specifikacijos neleidžia perduoti informacijos realiuoju laiku tokiu atstumu.
Tačiau Charkovo srities gyventojai atpažino vietovę iš Gynybos ministerijos vaizdo įrašo – jie apie tai pranešė socialiniuose tinkluose.
Ferma arba didelė vištidė
Antradienį vakare „The War Zone“ gavo amerikiečių bendrovės „Planet Labs“ padarytas palydovines nuotraukas, kurios patvirtina, kad Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įraše matyti ne smūgis dideliam sandėliui Vakarų Ukrainoje, o fermai ar didelės vištidės pastatui Charkovo srities pietryčiuose.
Filmuota medžiaga buvo įrašyta 2022 m. kovo 12 d., likus savaitei iki vaizdo įrašo paskelbimo ir informacijos apie „Kinžal“ panaudojimą išplatinimo. Tuo metu ferma jau buvo iš dalies sunaikinta.
„Mažai tikėtina, kad vaizdo įraše matyti, kaip naudojama raketa „Kinžal“. Negalime atsakyti į klausimą, ar ji išvis buvo panaudota. Galbūt kažkur buvo dar vienas taikinys, bet vaizdo įraše jo nematyti“, – rašo „The War Zone“.
Rusijos gynybos ministerija apie „Kinžal“ smūgius Charkovo srityje nieko nepranešė.
„Raketos tipas dar bus nustatytas“
Ukrainos gynybos ministerijos reakcija taip pat buvo netipiška. Paprastai karo veiksmų metu kariškiai labai nenoriai ir atsargiai praneša apie savo nuostolius, tačiau šį kartą Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas iš karto patvirtino, kad Rusijos raketa pataikė į taikinį.
„Iš tiesų priešas smogė mūsų sandėliams, kurie jau buvo nurodyti. Raketos tipas dar bus nustatytas. Padaryta žala. Įvyko šaudmenų detonacija. Aukų skaičius tikslinamas, – sakė J.Ignotas. – Nežinome, kokia tai buvo raketa. Kol kas negalime patvirtinti“.
Tačiau lieka kitų neatsakytų klausimų – pavyzdžiui, ar raketa „Kinžal“ galėjo sunaikinti požeminį šaudmenų sandėlį. Atvirų šaltinių duomenimis, arsenalas Deljatinoje yra įrengtas kelių dešimčių ar šimtų metrų gylyje ir turi priešbranduolinę apsaugą. Sovietmečiu šis sandėlis vadinosi „Objektas 711“ ir buvo viena iš branduolinių ginklų saugojimo bazių.
Karinis gana brangios ir ilgo nuotolio raketos (kurios veikimo nuotolis viršija 2 tūkst. km) naudojimo pagrįstumas nėra visiškai aiškus. Vienų šaltinių duomenimis, vienos „Kinžal“ raketos kaina yra 500 tūkst. dolerių, kitų – daugiau nei milijonas.
JAV ir Didžiosios Britanijos kariniai analitikai pripažįsta, kad Rusija galėjo panaudoti „Kinžal“, tačiau mano, kad ji siekė ne taktinio karinio, o politinio tikslo – pademonstruoti NATO savo pasirengimą eskaluoti situaciją.
„Tokios brangios, retos ir aukštųjų technologijų sistemos panaudojimas siekiant smogti amunicijos sandėliui greičiausiai signalizavo, kad siekiama eskalacijos, o ne konkretaus karinio tikslo“, – teigia JAV analitinis centras „Institute for the Study of War“.
„Kinžal“ yra dvigubos paskirties raketa, galinti nešti branduolinį užtaisą – nors Ukrainoje naudota raketa buvo su įprastiniu didelės sprogstamosios galios užtaisu. Jos panaudojimas tikriausiai parodė Maskvos norą svarstyti galimybę panaudoti mažo galingumo branduolinius ginklus, taip pat pademonstravo hipergarsinių ginklų panaudojimo galimybę“, – rašo kariniai tyrėjai.
„Rusija teigė paleidusi kelias „hipergarsines“ raketas į taikinius Vakarų Ukrainoje. Jei tai tiesa, greičiausiai tai buvo „Kinžal“ – ore paleidžiama balistinės raketų sistema, pagrįsta balistine raketa „Iskander“, kurią Rusijos pajėgos jau aktyviai naudojo puldamos Ukrainą, – teigia D.Britanijos gynybos ministerija. – Rusijos teiginiai apie „Kinžal“ prototipo panaudojimą greičiausiai skirti nukreipti dėmesį nuo nepakankamos pažangos antžeminėje kampanijoje“.
Ministerija taip pat priduria, kad mažai tikėtina, jog „Kinžal“ dislokavimas turės didelės įtakos Rusijos kampanijos Ukrainoje rezultatams.
Parengta pagal BBC.
