Kamieninės ląstelės pakeičia pažeistas audinių ląsteles, o organizmui senstant – sergančias ar jau susidėvėjusias. Jei jų nebūtų, organizmas labai greitai pasentų.
Kamienines ląsteles 1960 m. atrado Kanados mokslininkai Ernestas A.McCullochas ir Jamesas E.Tillisas. Dabar žinoma, kad šių ypatingų ląstelių yra visuose organizmo audiniuose, tik labai mažai, palyginti su kitomis.
Regeneracinės medicinos uždavinys – taikant kamieninių ląstelių terapiją atkurti pažeistus audinius, organus ir jų funkcijas.
Tikimasi jomis gydyti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, Alzheimerio, Parkinsono ligas, miokardo infarktą, cukrinį diabetą, vėžį. Tai tik maža dalis ligų, kurias padėtų įveikti gydymas kamieninėmis ląstelėmis.
Kamieninės ląstelės jau naudojamos stipriems nudegimams gydyti – išskiriamos paciento odos kamieninės ląstelės, kurios dauginamos ir naudojamos odai persodinti.
Taip pat šiomis ląstelėmis gydomi sergantieji leukemija, paveldimomis imuninės sistemos ligomis, limfoma.
Kamieninių ląstelių šaltiniai gali būti įvairūs: suaugęs organizmas, vaisius, virkštelės kraujas, embrionas. Embriono kamieninės ląstelės gali virsti bet kokio tipo ląstelėmis, tuo jos pranašesnės už kitų šaltinių kamienines ląsteles. Bet jas išskiriant embrionas žūva. Tai yra pagrindinė draudimo naudoti tokias ląsteles priežastis.
Šiuo metu labiausiai dominantis kamieninių ląstelių šaltinis yra virkštelės kraujas ir riebalinis audinys. Kamienines ląsteles galima išskirti ir iš pieninių dantų.
Lietuvoje kurti embrionus tyrimams draudžiama. Terapijai galima naudoti virkštelės kraujo ir suaugusio organizmo kamienines ląsteles, išskiriamas iš kaulų čiulpų ir periferinio kraujo.
Kamieninių ląstelių tyrimai mūsų šalyje pradėti 1998 m., o 2006 m. Lietuvoje įsteigtas pirmasis Baltijos šalyse kamieninių ląstelių bankas „Imunolita“.
