Rusijos karinė ir žvalgybos veikla Ukrainoje bei grėsmės ES ir NATO sąjungininkėms, ypač Vokietijai, reiškia, kad yra „didelė sėkmingų IT atakų rizika“, sakoma Federalinės informacinių technologijų saugumo tarnybos (BSI) pranešime.
„Rusijos IT gamintoja gali pati vykdyti kenkėjiškas operacijas, gali būti priversta atakuoti tikslines sistemas prieš savo valią arba ja gali būti pasinaudota kibernetinio šnipinėjimo tikslais be pačios įmonės žinios, taip pat jos programine įranga gali būti pasinaudota kaip įrankiu atakoms prieš savus klientus,“ – perspėjo agentūra.
Įmonės ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriai yra ypač pažeidžiami, tačiau taip pat gali nukentėti kiti asmenys, pažymėjo BSI ir paragino visus, kuriems iškiltų klausimų, kreiptis patarimo.
Jungtinės Valstijos uždraudė vyriausybinėms agentūroms naudoti „Kaspersky“ programinę įrangą jau 2017 metais.
Pati bendrovė visada atmesdavo kaltinimus dėl bendradarbiavimo su Kremliumi, tačiau JAV draudimas smarkiai pakenkė jos verslui, nes įsigaliojo tuo metu, kai įmonės programinė įranga jau buvo įdiegta šimtuose milijonų kompiuterių visame pasaulyje.
Saugumo pajėgų ir kibernetinės saugos specialistai baiminasi, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali sukelti kibernetinių atakų protrūkį – „kibernetinį Armagedoną“, kuris turėtų didelių pasekmių civiliams abiejose šalyse ir visame pasaulyje.
Visgi iki šiol buvo išvengta blogiausio scenarijaus, nes pastebėtų išpuolių poveikis ir geografinė apimtis buvo riboti.
Vokietija pastaraisiais metais ne kartą kaltino Rusiją kibernetinio mėginimais šnipinėti.
Iki šiol didžiausio atgarsio sulaukęs incidentas, dėl kurio kaltinami Rusijos įsilaužėliai, buvo 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka, paralyžiavusi žemųjų parlamento rūmų – Bundestago – kompiuterių tinklą, dėl kurios visa institucija kelias dienas negalėjo naudotis savo sistemomis.
