Naujas tyrimas atskleidė dar daugiau detalių apie šį žavingą ir paslaptingą artefaktą.
Atlikus išsamią cheminę analizę ir pasinaudojus didelės raiškos fotografija bei rentgeno spinduliais, nustatyta, iš kokio meteorito greičiausiai buvo nukaltas durklas – o taip pat atskleistas jo gamybos procesas.
Panašu, kad šis daiktas net nebuvo pagamintas Egipte – o veikiau įteiktas kaip dovana karaliui Tutanchmonui arba vienam iš jo protėvių.
Bene svarbiausia detalė – ant durklo aptiktas vadinamasis „Widmanstätten“ motyvas, siejamas su ilgais nikelio ir geležies kristalais, randamais oktaedriniuose geležies meteorituose – labiausiai paplitusioje geležies meteoritų rūšyje.
„Siekdami suprasti, kaip durklas buvo pagamintas ir kokia jo kilmė, vietoje atlikome bekontaktę, neardomąją dvimatę durklo cheminę analizę, – teigė planetų mokslininkė Tomoko Arai iš Čibos technologijos instituto Japonijoje. – Pastebėjome, kad abiejose [durklo] pusėse vietomis matoma kryžminė tekstūra, indikuojanti esančią „Widmanstätten“ struktūrą, būdingą [oktaedrinio] geležies meteorito struktūrai. Tai buvo išties įspūdingas momentas“.
Kad tokia struktūra išliktų, ginklui formuoti greičiausiai buvo naudojamas palyginus žemos temperatūros kalimo metodas. Tyrėjai mano, kad durklas buvo pagamintas žemesnėje nei 950 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje – jei ji būtų buvusi daug aukštesnė, struktūra būtų išnykusi.
Šią daikto kilmės istoriją patvirtina juodos dėmės ant geležtės ir tokios pat dėmės geležtės įtrūkimo viduje. Šios daug sieros turinčios sritys greičiausiai atsirado įkaitus troilitui – geležies sulfido mineralui, aptinkamam geležies meteorituose.
Rankenos cheminės sudėties analizė atskleidė, kad dekoratyviniai akmenys ant jos greičiausiai buvo pritvirtinti kalkių tinku, o toks procesas Egipte nebuvo įprastas iki gerokai vėlesnių laikų. Tai reiškia, kad durklas į Egiptą greičiausiai atkeliavo iš kitur.
Tyrėjai nurodo, kad šiuo atveju tam tikrų užuominų mums gali suteikti Amarnos laiškai. Šios svarbios molinės lentelės, datuojamos apie 1360-1332 m. pr.m.e., – senovės Egipto diplomatinio susirašinėjimo rinkinys, ir jose minimas geležinis durklas, dovanotas vienam iš Tutanchamono protėvių.
„[Auksinė] rankena rodo, kad durklas turbūt yra iš užsienio, galbūt iš Mitanijos (Mažoji Azija). Viename iš Amarnos laiškų, rašoma, kad geležinį durklą su auksine rankena Mitanijos karalius padovanojo Tutanchamono seneliui Amenhotepui III“, – straipsnyje rašo tyrėjai.
Idėja, kad durklas pagamintas ne Egipte, buvo iškelta ir anksčiau – tačiau dabar turime daugiau įrodymų. Tolesni tyrimai turėtų padėti nustatyti, ar durklas iš tiesų buvo iš kartos į kartą perduodama šeimos relikvija.
Tol, kol geležies amžiuje technologijos dar nebuvo išvystytos, dauguma geležies dirbinių greičiausiai buvo kalami iš meteoritų fragmentų, nukritusių iš kosmoso. Tai nebuvo paprastas procesas, kurį turbūt sekė daugybė nenusisekusių bandymų.
Japonijos nacionalinio istorijos muziejaus kultūros vertybių mokslo profesorius Tsutomu Saito šiame tyrime nedalyvavo, tačiau tyrė dar prieš geležies amžių atliktus geležies kalimo darbus.
„[Tyrimas] pateikia įrodymų, kad senovėje žmonės ir buvo pasiekę tokį lygį, kurį mes numatėme moksliškai, – teigė T.Saito ir pabrėžė, kad to meto kalviai rėmėsi ir nuojauta ir patirtimi, kad rastų tinkamą temperatūrą savo dirbiniams gaminti. – Tai svarbus atradimas, rodantis žmonijos siekio sukurti geležies gamybos technologiją pradinį tašką“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Meteoritics & Planetary Science“.
Parengta pagal „Science Alert“.
