Be to, pasak RBC, „Intel“ vietos biuras informavo partnerius Kinijoje apie draudimą tiekti procesorius į Rusiją.
Ši informacija atitinka neseniai JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) įvestas sankcijas. RBC, rengdama pranešimą, rėmėsi dviem šaltiniais IT rinkoje, tačiau šią žinią papildomai patvirtino „Rusijos programuotojų ir elektronikos gamintojų asociacijos (ARPE) atstovas“.
„Intel“ atstovas spaudai Rusijoje RBC pranešė, kad „bendrovė atidžiai stebi situaciją ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikomų sankcijų bei eksporto kontrolės taisyklių, įskaitant naujas OFAC įvestas sankcijas ir BIS paskelbtas taisykles“. BIS – tai Pramonės ir saugumo biuras prie JAV Prekybos departamento.
Vis dėlto, jei duomenys tikslūs, svarbu pažymėti, kad „Intel“ ir AMD lustų siuntų į Rusiją draudimas nėra susijęs su „vartotojų ryšių įrenginiais“, įskaitant asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, skaitmeninius fotoaparatus ir kita. Draudimas importuoti ir parduoti procesorius taikomas tik pramoniniam naudojimui privačiose bendrovėse, valstybinėse įstaigose arba tiems, kuriems JAV vyriausybė tiesiogiai taiko sankcijas, „įskaitant prezidentą, ministrą pirmininką, ministro pirmininko pavaduotojus, federalinius ministrus, Valstybės Dūmos deputatus ir Federacijos Tarybos narius, valstybinės žiniasklaidos vyriausiuosius redaktorius ir vyriausiųjų redaktorių pavaduotojus“.
Draudimas ilgainiui gali smarkiai pakenkti Rusijos ekonomikai – nes įmonės negalės atnaujinti, pakeisti ar išplėsti serverius, naudojamus duomenų saugojimui ir debesų kompiuterijoje. Tas pat pasakytina ir apie „superkompiuterių“ naudojimą dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Išimtys gali būti daromos, jei bendrovės pateiks paraiškas eksporto licencijoms gauti ir jos bus patvirtintos – tačiau šis procesas gali užsitęsti mėnesius ar ilgiau.
Rusija irgi plėtoja savo procesorių verslą, įskaitant serverinį procesorių „MCST Elbrus-8C“. Tačiau vis dėlto kritikai jį vertina kaip „labai silpną“ – palyginus su „Intel Xeon“ „Cascade Lake“. Be to, kaip ir daugelis mikroprocesorių bendrovių, Maskvos SPARC technologijų centras (MCST) negamina pačių lustų – o tik juos projektuoja. Rusišką procesorių „Elbrus“ gamina Taivano TSMC, o „Reuters“ pranešime jie pažymėjo, kad laikysis naujų eksporto kontrolės taisyklių Rusijai, todėl kyla pavojus šiam „atsarginiam planui“. Tačiau kol kas lustų liejykla oficialiai nepranešė Rusijos valdžios institucijoms, kad blokuos rusiškų procesorių gamybą.
Įsigaliojus draudimui, kokiais kitais būdais Rusija galėtų įsigyti procesorių, yra neaišku. Kinijos variantas atrodo akivaizdžiausias – ypač atsižvelgiant į tai, kad abi šalis sieja glaudus strateginis aljansas. Vis dėlto, RBC teigimu, net ir einant per „užpakalinį įėjimą“ bei pasinaudojant reeksporto manevrais, Rusijos bendrovėms, norinčioms įsigyti tokių technologijų, tokių komponentų kainos gali išaugti 30 proc.
Taip pat išlieka klausimų dėl skirtumo tarp vartotojiškų ir pramoninių prietaisų, įskaitant iš anksto surinktus kompiuterius, naudojimo – ir dėl to, kaip JAV bendrovės laikysis sankcijų.
Vieni didžiausių ir svarbiausių pasaulyje grafinių procesorių gamintojų „Nvidia“, kurios gaminama įranga naudojama ne tik pramogose, bet ir dirbtinio intelekto bei pramonės srityse, kol kas nekomentavo JAV Prekybos departamento Pramonės ir saugumo biuro (BIS) naujų taisyklių. Panašių raginimų uždrausti programinės įrangos eksportą į Rusiją sulaukė ir „Microsoft“ – tačiau bendrovė kol kas jokių komentarų nepateikė.
Parengta pagal „Windows central“.
