Sutriko Ukrainos ministrų kabineto, Užsienio reikalų, Infrastruktūros, Švietimo ir kitų ministerijų interneto svetainių veikla, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos svetainė (tačiau informacija dalinamasi atitinkamų įstaigų „Facebook“ paskyrose).
Kibernetinio saugumo tyrėjų duomenimis, per atskirą ir galimai rimtesnį įsilaužimą, užfiksuotą keliomis valandomis anksčiau, šimtuose Ukrainos kompiuterių buvo aptikta duomenų trynimo priemonė – todėl kilo susirūpinimas, kad Rusijos karinių veiksmų eskalavimo akivaizdoje rengiama destruktyvi kibernetinė ataka.
„Žinome apie daugybę komercinių ir vyriausybinių organizacijų Ukrainoje, kurias šiandien paveikė destruktyvi kenkėjiška programinė įranga“, – CNN sakė kibernetinio saugumo bendrovės „Mandiant“ vyresnysis viceprezidentas ir vyriausiasis technologijų vadovas Charlesas Carmakalas.
Skaitmeniniai incidentai įvyko tuo metu, kai Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas kreipėsi į Rusiją su prašymu apriboti karinius veiksmus.
„Jei iš tiesų ruošiamasi operacijai, iš visos širdies noriu pasakyti tik vieną dalyką: prezidente Putinai, sustabdykite savo kariuomenės puolimą prieš Ukrainą“, – sakė A. Guterresas trečiadienį vakare Niujorke vykusiame neeiliniame JT Saugumo Tarybos posėdyje. „Suteikite galimybę taikai. Jau žuvo per daug žmonių“.
JAV pareigūnai įspėjo, kad labai tikėtina, jog Rusija kartu su kariniais veiksmais Ukrainoje panaudos kibernetines operacijas. Prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį sakė, kad JAV gali atsakyti savomis kibernetinėmis operacijomis, jei Rusija vykdys papildomas kibernetines atakas Ukrainoje.
Ketvirtadienį anksti ryte Ukrainoje interneto svetainių veikimas sutriko po to, kai trečiadienio popietę buvo pranešta apie kibernetinę ataką, dėl kurios laikinai neveikė Ukrainos parlamento, Saugumo tarnybos ir Ministrų kabineto interneto svetainės.
Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė, kad kibernetinės atakos prieš interneto svetaines, apie kurias pranešta anksčiau trečiadienį, buvo „tęsinys“ kibernetinių atakų, nuo kurių vasario 15 d. nukentėjo Ukrainos vyriausybės interneto svetainės.
Baltieji rūmai dėl tų įsilaužimų – kurie vadinami DDoS (angl. Distribute Denial of Service) atakomis, nes serveriai užverčiami netikru srautu ir interneto svetainės neatlaiko užklausų krūvio – apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Rusijos ambasada Vašingtone šį kaltinimą atmetė.
Iš visų kibernetinių incidentų didžiausią poveikį galėjo turėti destruktyvus duomenų ištrynimo įrankis, vadinamas „wiper“.
Įsilaužimo metu nukentėjo mažiausiai viena Ukrainos finansų įstaiga ir du Ukrainos vyriausybės rangovai – vienas iš jų yra Latvijoje, kitas – Lietuvoje, CNN sakė „Broadcom“ kibernetinio saugumo padalinio „Symantec“ technikos direktorius Vikramas Thakuras.
Kenkėjiškas kodas paveikė „dideles organizacijas“ Ukrainoje, teigia kibernetinio saugumo bendrovė ESET, turinti daug klientų šioje šalyje. Atrodo, kad įsilaužimo įrankis buvo sukurtas prieš du mėnesius, tačiau „buvo įdiegtas tik šiandien ir mes jį pastebėjome tik Ukrainoje“, – sakė ESET grėsmių tyrimų vadovas Jeanas-Ianas Boutinas.
Antradienį aukštas JAV Krašto saugumo departamento pareigūnas sakė valstijų ir vietos pareigūnams, kad kilus didesniam Rusijos ir Ukrainos konfliktui, JAV pareigūnai nerimauja, jog dėl kinetinių ar kibernetinių atakų Ukrainoje gali būti išjungti transporto tinklai ir transliuojamoji žiniasklaida.
Šiuo metu Ukrainos vyriausybinių agentūrų ir svarbiausių verslo įmonių tikslas – atsparumas įsilaužimų bangoms. Kai kurioms agentūroms po praėjusią savaitę įvykdytų DDoS atakų pavyko palyginus greitai atkurti veikimą. JAV ir daugelio sąjungininkių vyriausybės kartu su privataus sektoriaus ekspertais teikia Ukrainai kibernetinio saugumo paramą vietoje ir nuotoliniu būdu.
„Nuo tokios kibernetinės galios kaip Rusija 100 proc. neapsaugosite, todėl tikslas yra atsparumas“, – CNN sakė Senato Žvalgybos komitetui pirmininkaujantis demokratas iš Virdžinijos Markas Warneris.
Paklaustas, ar JAV, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, turėtų pati vykdyti skaitmeninės kovos operacijas, M. Warneris sakė, kad JAV paprastai vengia „atverti Pandoros skrynią kibernetinės eskalacijos prasme“.
„Iki šiol tai buvo teisingas požiūris“, – pridūrė Warneris. Tačiau jis pridūrė, kad „niekada nematė ir tokių aplinkybių, kad Putinas norėtų užsiundyti 190 000 karių“ ir grasinti Kijevui. „Nežinome, ką jis darys kibernetinėje srityje“, – sakė politikas.
Parengta pagal CNN.
