„Užpuolikai iš Baltarusijos teritorijos persikėlė į Černobylio atominės elektrinės zoną. Nacionalinės gvardijos kariai, saugantys nesaugių branduolinių radioaktyviųjų atliekų surinkėjus, atkakliai kovoja. Jei užpuolikų artilerija pataikys ir sugriaus / sugadins branduolinių atliekų kolektorius , radioaktyvios branduolinės dulkės gali pasklisti po Ukrainos, Baltarusijos ir ES šalių teritoriją!“ – rašė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis patvirtino, kad Rusija bando užgrobti Černobylio atominę elektrinę ir pridūrė, kad „tai yra karo paskelbimas visai Europai“.
Su klausimu, kiek Lietuvai būtų pavojingas būtų blogiausio atvejo scenarijus, jei radioaktyviųjų medžiagų saugyklas pažeistų karo veiksmai, portalas Lrytas.lt kreipėsi į Lietuvos radiacinės saugos centrą, o situaciją pakomentavo direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Ramunė Marija Stasiūnaitienė.
„Pirma, tarp Lietuvos ir Čenobylio yra didelis atstumas. Dar galvoje reikia turėti ir tai, kad blokas yra uždengtas sarkofagu, klimatinė situacija šiandien yra mūsų pusėje – kadangi yra žiema, ne sausa, o drėgna, nėra dulkių, kurias į Lietuvos pusę atneštų vėjas. Todėl manome, kad jei kas negero nutiktų, ypatingo poveikio Lietuvos gyventojams, jų sveikatai nebūtų“, – sakė laikinoji RSC vadovė.
Ji pastebėjo, kad tokie būtų teoriniai pasamprotavimai šiai dienai – tačiau bet kuriuo atveju, anot specialistės, mūsų ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo stotys veikia ir stebi ištisą parą, tad bet kuris radiacinio fono padidėjimas būtų fiksuotas ir apie tai Lietuvos gyventojai būtų informuoti – kokių apsaugos veiksmų reikėtų laikytis.
Paprašyta įvertinti geriausio ir blogiausio atvejo scenarijus, per kiek laiko radioaktyvus debesis galėtų pasiekti Lietuvą, R.M.Stasiūnaitienė teigė esanti nelinkusi prognozuoti – nors RSC žino, per kiek laiko toks debesis atkeliautų nuo Baltarusijos – bet anot specialistės, reikia turėti omenyje, kad debesies judėjimo kryptį gali paveikti ir pasikeitusi vėjo kryptis.
„Juk Čenobylio AE avarija tą aiškiausiai parodė, – sakė laikinoji RSC vadovė. – Kad per vieną Lietuvos pusę radioaktyvusis debesis praėjo ir pasiekė Skandinavijos šalis, bet pasikeitus vėjo krypčiai jis grįžo per kitą Lietuvos pusę, pietinę“.
Tačiau pašnekovės teigimu, bet kuriuo atveju dabar yra žiemos periodas, drėgna, visos dulkės yra nusėdusios ir turėtų būti labai stiprus vėjas, kad pakeltų radioaktyviąsias medžiagas. „Turint omenyje, kad dabar žiema, tai labai mažai tikėtina – nes Ukrainoje taip pat drėgna“, – apibendrino R.M.Stasiūnaitienė.
