Pasidaliję užduotį į smulkesnes operacijas jie skaičiuodavo atskirai, o paskui viską apibendrindavo. Taip dirba ir kompiuteris – kiekvienas jo sprendžiamas uždavinys yra suskirstytas į elementarius žingsnelius. Bet joks žmogus negali pasigirti tokia atmintimi ir užduoties atlikimo sparta. Be to, skaičiuodamas kompiuteris nedaro klaidų.
1822 m. anglų išradėjas Charlesas Babbage’as sukūrė mechaninį skaičiuotuvą, vadinamą skirtumine mašina, o vėliau sukūrė analitinę mašiną, kuri yra šiuolaikinių kompiuterių prototipas. Išradėjas tobulino ją iki mirties, bet veikiančios mašinos nepamatė, nes jo laikų mechanikai projekto nesugebėjo įgyvendinti.
1936–1938 m. vokiečių inžinierius Konradas Zuse sukonstravo programuojamą mechaninį skaičiuotuvą Z1. Vėliau K.Zuse sukūrė mašinas Z2 ir Z3. Duomenims pateikti mašinoje Z2 pirmą kartą panaudota perfojuosta, o Z3 (1941 m.) jau pasižymėjo visomis šiuolaikiniam kompiuteriui būdingomis savybėmis. Jis naudotas skaičiavimams, susijusiems su lėktuvų ir raketų projektavimu, atlikti.
1939–1942 m. amerikiečių fizikas ir išradėjas Johnas Vincentas Atanasoffas su asistentu Cliffordu Berry sukūrė pirmąjį elektroninį skaitmeninį kompiuterį. Pirmieji kompiuteriai buvo labai dideli, svėrė net 30 tonų, todėl jiems reikėjo didelių patalpų.
1968 m. JAV chemikas ir fizikas Gorgonas Moore’as, fizikas Robertas Noyce’as ir Arthuras Rockas įkūrė įmonę „Intel“, kuri 1971 m. sukūrė pirmąjį mikroprocesorių. Greitai mikroprocesoriai pradėti naudoti asmeniniuose kompiuteriuose, kurie gaminami nuo 8-ojo dešimtmečio.
Pirmąjį komercinį asmeninį kompiuterį „Altair 8800“ 1975 m. pagamino JAV įmonė „Micro Instrumentation and Telemetry Systems“, kurią 1969 m. įkūrė Henry Edwardas Robertsas ir Forrestas Mimsas. Šiame kompiuteryje naudotas 8 bitų mikroprocesorius „Intel 8080“.
Perskaitę straipsnį apie naują asmeninį kompiuterį „Altair 8800“ Billas Gatesas ir Paulas Allenas sugalvojo jam kalbos interpretatorių BASIC ir įkūrė įmonę „Microsoft“. Pirmoji kompiuterio pelė 1963 m. pasirodė taip pat JAV. Jos autorius – Douglas Engelbartas.
Lietuvoje 1959 m. buvo įkurta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, joje 1962 m. suprojektuota pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina „Rūta“. Tai tranzistorinis kompiuteris, kurio procesorius galėjo atlikti 2500 operacijų per sekundę.
1966 m. sukurta pirmoji Europoje rašto ženklus atpažįstanti mašina „Rūta 701“. 1968 m. Šiaulių gamykloje „Nuklonas“ pradėtos gaminti mikroschemos, o 1986-aisiais – mikrokompiuteriai.
