Nuobodaus perrašinėjimo proceso neapsikentęs Ch.F.Carlsonas (1906–1968) su draugu Otto Komei ėmė galvoti, kaip racionalizuoti tokį nekūrybingą darbą. Improvizuotoje laboratorijoje Niujorko viešbutyje „Astoria“ jie ėmėsi eksperimentų.
Ch.F.Carlsonas ant stiklo lakšto užrašė eksperimento vietą ir datą – „Astoria“, 1938 10 22, po to medvilniniu audiniu patrynė metalinę plokštelę, kuri buvo padengta sieros sluoksniu, padėjo ją po stiklu, ant kurio buvo užrašas, ir apšvietė ryškia galinga lempa.
Nuo stiprios šviesos įkrova nutekėjo iš tų plokštelės vietų, kurias dengė raidės. Tada Ch.F.Carlsonas plokštelę pabarstė iš pataisų sporų pagamintais milteliais, nupūtė jų perteklių ir prispaudė vaškuotą popieriaus lapą. Taip 1938 m. spalio 22 d. buvo padaryta pirmoji pasaulyje kserokopija.
1940-ųjų lapkritį Ch.F.Carlsonas užpatentavo savo išradimą, leidžiantį kopijuoti tekstus. Jis ilgai bandė pritaikyti savo kūrinį: apėjo daugybę bendrovių, tarp jų ir garsiąsias IBM, „Remington“, „Ford“, „General Electric“, bet nieko nesudomino.
Galiausiai kopijavimo aparatų gamybos licenciją įsigijo bendrovė „Haloid“. Beveik dešimtmetį „Haloid“ inžinieriai bandė sukurti kopijuoklį. Iš pradžių jis buvo daugiau nei 3 metrų aukščio ir galėjo kopijuoti tik visiškoje tamsoje – kaip fotografijų ryškinimo aparatas. 1959 m. pavyko pagaminti įrenginį, kuris svėrė apie net 300 kg, bet veikė šviesoje.
Dėl naujojo kopijuoklio pavadinimo „Haloid“ vadovybė kreipėsi į Ohajo universiteto graikų kalbos specialistus. Jie pasiūlė terminą „kserografija“ pagal graikiškus žodžius „xeros“ – sausas ir „grapho“ – rašau.
Aparatas buvo pavadintas „Haloid Xerox 914“. Skaičius 914 reiškė 9 colių pločio ir 14 colių ilgio (1 colis – 2,54 cm) popieriaus lapo dydį. Veikė jis tada neregėtu greičiu – 7 kopijos per minutę.
1963 m. „Xerox“ išleido „Xerox 813“ – pirmąjį stalinį popieriaus kopijavimo aparatą. Po dešimties metų pasirodė spalvotai kopijuojantis aparatas.
Iki 1968-ųjų bendrovė tapo pasauline milžine, didesne net už JAV plieno perdirbimo bendrovę „Steel“. Ši kopijavimo technologija davė pradžią ir lazeriniam spausdintuvui, kurį 1971 m. sukūrė „Xerox“ darbuotojas Gary Starkweatheris. Jo išradimas pakeitė kopijavimo aparatų veikimo principą – vaizdus sukuria kompiuteris, o ne nuo kopijos atspindėta šviesa.
