Dėl besitęsiančios įtampos tarp Vakarų ir Rusijos gynybos sektoriaus temos – NATO ir Rusijos santykiai bei Lietuvos narystė Aljanse – tapo labiausiai eskaluojamomis temomis priešiškoje informacinėje aplinkoje sausio mėn. ir sudarė daugiau nei 53 proc. visų fiksuotų neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų (beveik 12 proc. daugiau nei buvo fiksuota 2021 m. gruodžio mėn.).
Atsižvelgiant į strateginės reikšmės tarptautinius įvykius – sausio 10 d. Ženevoje vykusias JAV ir Rusijos derybas, sausio 12 d. NATO ir Rusijos tarybos posėdį Briuselyje bei sausio 21 d. JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimą Ženevoje – priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo skleidžiami klaidinantys, NATO bei Aljanso sąjungininkus menkinantys naratyvai. Buvo melagingai teigiama, kad NATO neketina stabdyti savo ekspansijos į Rytus ir toliau artės prie Rusijos sienų, nes tokia yra „JAV hegemonijos ideologija“. Akcentuota, jog NATO „provokuoja didelį karą“ tam, kad išsaugotų savo organizaciją. Esą, Aljansui yra naudinga padėties prie Ukrainos sienų eskalacija, nes tai yra garantija, kuri padeda išlaikyti jo, kaip organizacijos reikšmę.
Sausio mėn. NATO ir Rusijos konfrontacijos kontekste eskaluota ir Lietuvos narystės Aljanse tema. Buvo melagingai teigiama, kad Baltijos valstybės NATO yra praradusios savo vertę. Esą, JAV spauda Lietuvą, Latviją ir Estiją vadina išlaikytinėmis ir karo atveju NATO neketina jų ginti. Neva trys Baltijos valstybės tėra derybų objektas tarp Rusijos ir Aljanso, o hipotetinio konflikto atveju Vašingtonas ketina jas paaukoti.
NATO pajėgumų stiprinimas Lietuvoje taip pat tapo priešiškų portalų eskaluojama tema. Agresyviai sureaguotą į Danijos Karališkųjų oro pajėgų naikintuvų F-16 prisijungimą prie Baltijos oro policijos misijos. Teigta, kad NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos šalyse gali destabilizuoti situaciją regione.
Lietuvos – Kinijos santykiai toliau išliko viena labiausiai eskaluotų temų sausio mėn. Išnaudojant Kinijos valstybinus viešojo informavimo šaltinius, kryptingai ir nuosekliai siekta:
1) diskredituoti Lietuvos užsienio politiką ir jos formuotojus;
2) menkinti Lietuvos valstybės įvaizdį anglakalbėje informacinėje aplinkoje;
3) atgrasyti kitas šalis, kad šios nepasektų Lietuvos pavyzdžiu. Formuota mintis, kad Lietuva yra nepatikima, susitarimų nepaisanti tarptautinė partnerė. Kinijos propagandos dėmesys Lietuvai dažnai koreliavo su neigiamu dėmesiu JAV, kuo siekta akcentuoti tariamą Lietuvos priklausomybę nuo pastarosios politinės valios.
Dar viena užsienio politikos tema, kuri sulaukė priešiško dėmesio – Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Neigiamą Lietuvos įvaizdį šiame kontekste formavo aukšto rango Baltarusijos ir Rusijos pareigūnai, o eskalavimą vykdė jų kontroliuojamos visuomenės informavimo priemonės. Toliau buvo skleidžiami melagingi naratyvai, kurie teigė, jog Lietuva yra provokuojanti ir agresyvi Baltarusijos atžvilgiu valstybė, kuri kišasi į jos vidaus reikalus ir siekia daryti tiesioginę įtaką politiniams procesams šalyje.
Sausio pradžioje įvykusių neramumų Kazachstane kontekste priešiškoje informacinėje aplinkoje taip pat skleistos manipuliacinio turinio žinutės. Teigta, jog neva NATO šalių žvalgybos tinklai dalyvauja, destabilizuojant situaciją Kazachstane, o įvykiai neturi nieko bendra su spontanišku maištu. Esą, tai – teroristiniai išpuoliai, suplanuoti ir įvykdyti vadovaujant Vakarų kariniam blokui.
Klaidinančių ir melagingų naratyvų sklaida buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, mažinti Lietuvos piliečių lojalumą valstybei, mažinti pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis bei menkinti narystės NATO svarbą ir naudą.
