Vyras buvo palaidotas tuo metu, kai šioje vietovėje klestėjo Merovingų dinastija (476-750 m.), valdžiusi milžinišką teritoriją dabartinėje Prancūzijoje ir Vidurio Europoje.
Vyras veikiausiai tarnavo dinastijos karaliams. „Jis stovėjo „subordinacinėje grandinėje“, kurios viršuje buvo Merovingų karaliai, o tai reiškė, kad jis privalėjo dalyvauti karaliaus žygiuose“, – sako archeologas Folke Dammingeris, atsakingas už radimvietės tyrimus.
Būdamas vietos elito nariu, vyras greičiausiai buvo ūkio, kurį sudarė jo paties šeima ir tarnai, galva, teigia archeologas. Tačiau šis žmogus nebuvo ūkininkas tikrąja to žodžio prasme – nes didžiąją dalį ūkininkavimo darbų greičiausiai atlikdavo kiti darbininkai, spėja F.Dammingeris.
Kodėl būtent jis buvo palaidotas šalia žirgo be galvos, nėra aišku, bet „greičiausiai galvos nukirtimas [žirgui] buvo laidojimo ceremonijos dalis“, – mano archeologas. Žirgas galėjo būti palaidotas šalia savininko kaip įkapės, skirtos pomirtiniam gyvenimui – o ne kaip auka, teigia F.Dammingeris. Žirgo galva iki šiol nerasta.
Kad galėtų pasinaudoti jo statusu, vyro šeimos nariai greičiausiai norėjo pavaizduoti jį kaip turtingą ir svarbų asmenį. „Viena iš šios ceremonijos funkcijų buvo „inscenizuoti“ buvusį mirusiojo statusą pasitelkiant turtus kaip jo įpėdinių pretenziją išlaikyti šį statusą“, – sako mokslininkas.
Archeologai tose pačiose kapinėse aptiko dar kelių žmonių, gyvenusių maždaug tuo pačiu metu kaip ir šis raitelis, palaikus. Kai kurie iš jų buvo palaidoti su turtingomis įkapėmis – pavyzdžiui, moteris buvo palaidota su auksine sage. Kai kurie vyrai buvo palaidoti su ginklais – pavyzdžiui, kalavijais, ietimis, skydais ir strėlių antgaliais.
Mokslininkai toliau tirs žirgo be galvos kapą ir kasinės kitus kapinėse esančius palaidojimus. F.Dammingeris sako, kad komanda šiuo metu kasinėja ir restauruoja paslaptingojo vyro įkapes, o ateityje bus atliekami antropologiniai vyro kaulų ir dantų tyrimai – siekiant sužinoti, kokia buvo jo sveikatos būklė, kodėl jis mirė ir kokio amžiaus tuo metu buvo.
Parengta pagal „Live Science“.
