„Vilniuje visuomet sugyveno daug skirtingų tautų ir kultūrų, o šiuo projektu siekiame fiksuoti ir išsaugoti istorinę atmintį. Dabartinė Lietuvos gyventojų sudėtis yra smarkiai pasikeitusi, senųjų gyventojų antkapiai nyksta, jų užrašai blunka, todėl mums labai svarbu inventorizuoti kapines, kol dar galime identifikuoti tą informaciją“,– apie projekto svarbą pasakoja SĮ „Vilniaus planas“ direktorė Rūta Klevėnė.
Rašytinė informacija apie palaidojimus Vilniaus miesto kapinėse ne visada buvo taip lengvai pasiekiama. Anksčiau visi duomenys buvo kaupiami popieriniuose žurnaluose, kuriuos saugodavo kapines administruojančios įmonės.
Nuo 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su įmone „Vilniaus planas“ inventorizuoja ir skaitmenizuoja miesto kapines. Vykdant skaitmeninimo darbus buvo parengta ne tik viešoji aplinka, matoma visuomenei, bet ir kapinių administratoriams skirta aplinka. Pastaroji leidžia administratoriams operatyviai suderinti prašymus ir leidimus laidoti su savivaldybe bei kultūros paveldo departamentu. Administratoriams skirtoje aplinkoje yra ir kitų, darbą palengvinančių funkcijų, viena jų – mirusiojo kapavietę galima rasti pagal ją prižiūrintį asmenį ar kitą informaciją. Ši sistema leido atsisakyti popierinių žurnalų, laidojimo prašymų ir pagreitino administracijos darbą. Pasak specialistų, kapinių skaitmeninimo darbai reikalauja nemažai laiko sąnaudų, tačiau tuo pačiu leidžia prisiliesti prie krašto kultūros istorijos.
Pirmiausia pasitelkiant bepiločius orlaivius kapavietės yra identifikuojamos, skaitmenizuojamos jų ribos. Vėliau fotografuojami antkapiai ir laidojimų žurnalai, o jų įrašai skaitmeninami ir suvedami į duomenų bazę. Galiausiai vykdomas informacijos susiejimo procesas.
„Specialistams teko sudėtingas ir daug atidumo reikalaujantis darbas – šimtmečius skaičiuojančiuose žurnaluose mirusiųjų vardai skirtingais laikotarpiais buvo rusinami, lietuvinami ar kitaip pritaikomi tam laikotarpiui. Vesdami duomenis į sistemą, jie turėjo įvertinti žurnaluose įrašytus ir antkapyje iškaltus vardus, kurie neretai kardinaliai skyrėsi“,– pasakoja projekto vadovas Justinas Jasiūnas.
Radus mirusiųjų duomenų neatitikimus, specialistai sistemoje viešino abu variantus – tiek sulietuvintą asmens vardą ir pavardę, tiek antkapyje iškaltą rusišką, lenkišką ar lietuvišką, kuris neatitiko įrašo, įvesto į laidojimo žurnalą. Toks sprendimas buvo priimtas vertinant abu šaltinius ir siekiant išvengti vienašališkų sprendimų, galinčių iškreipti asmenų tapatybę.
Pastebėjus neatitikimus ar klaidas, visuomenė yra kviečiama pranešti apie klaidą, pasinaudojant sistemoje esančiu įrankiu arba pateikiant pastabą tiesiogiai el. paštu kapines@vilnius.lt. Visas gautas pastabas specialistai peržiūri ir, nustačius klaidas, jas ištaiso. Taip pat laukiama informacija, jei gyventojai mato, kad sistemoje nėra identifikuota jų artimo žmogaus poilsio vieta – šiuo atveju kapinių administratorius ir specialistai taip pat laukia žinutės.
