Į drėkinamas teritorijas grandininiais siurbliais nepertraukiamai vanduo tiektas senovės Kinijoje ir Indijoje. XVI–XVII a. sraigtinius mechanizmus bandyta pritaikyti miltams transportuoti. XVIII a. pabaigoje konvejeris naudotas lengvoms birioms medžiagoms gabenti nedideliais atstumais, o XIX a. antrojoje pusėje – ir sunkesniems kroviniams.
Šiuolaikinės konvejerinės gamybos pradininku laikomas JAV pramonininkas Henry Fordas. Jo automobilių gamykloje Detroite 1913 m. pradėjo veikti pirmasis surinkimo konvejeris.
Pats H.Fordas nieko neišrado, tik pritaikė tris tuo metu žinomas idėjas: Čikagos ir Sinsinačio (Ohajo valstija) skerdyklose veikiantį transporterį, kuriuo judėjo ant kablių sukabintos galvijų skerdenos, ginklų gamyboje taikomą gamybos proceso dalijimą į nedideles operacijas ir standartinių komponentų naudojimą masinėje gamyboje.
H.Fordo gamykloje detalės ant nepertraukiamai judančių juostų slinko priešais 29 sėdinčius darbininkus, kurie nedarydami nereikalingų judesių montavo automobilio generatorių. Taip dirbant generatorius buvo surenkamas per 5 minutes vietoj anksčiau reikalingų 20 minučių.
Pamažu konvejeris apėmė visas automobilio gamybos operacijas. Legendinio „Ford Model T“ automobilio korpuso surinkimo laikas nuo 12,5 valandos sutrumpėjo iki pusantros.
Pirmaisiais šio automobilio gamybos metais – 1908-aisiais – pro gamyklos vartus išriedėjo 18 tūkst. pagamintų automobilių, o 1923-iaisiais, jau sukantis konvejeriui, – 1,8 milijono.
Darbininkų atlyginimas padidėjo, o vieno automobilio kaina nuo 850 dolerių sumažėjo perpus. Automobilis tapo prieinamas ir mažesnes pajamas gaunantiems vartotojams.
Konvejeris padarė tikrą perversmą pramonėje, nors netrūko kritikų, teigiančių, kad konvejerinė gamyba neilgai gyvuos, nes monotoniškas darbas paverčia žmones mašinomis, išsekina juos.
Vėliau žmones prie konvejerio daug kur pakeitė robotai, bet visiškai išstumti negalėjo, ypač ten, kur reikia sumanumo, lankstumo ir greitos orientacijos.
Lietuvoje pirmasis konvejeris buvo sumontuotas 1946 m. Šiauliuose, „Elnio“ avalynės fabrike, išaugusiame iš vienos didžiausių Rusijos imperijos odų apdirbimo įmonių – garsiojo Frenkelio fabriko, veiklą pradėjusio 1879 metais.
