Tai pirmas kartas, kai senovinio išsiveržimo aukos buvo rastos archeologiniame kontekste – be to, tai šiauriausiai esantys po išsiveržimo kilusių cunamių įrodymai.
Archeologiniai kasinėjimai Češmė mieste, esančiame apie 70 km į vakarus nuo Izmero miesto, prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, kai čia daugiabučių kompleksą statantys statybininkai rado bronzos amžiaus griuvėsius.
Tačiau tik neseniai mokslininkai suprato, kad sugriovimus sukėlė po Teros ugnikalnio išsiveržimo prasidėję cunamiai, sako Ankaros universiteto archeologas, vadovavęs kasinėjimams nuo 2009 m. iki 2019 m., ir pagrindinis naujo atradimų tyrimo autorius Vasıfas Şahoğlu.
„Prireikė kelerių metų, ir tada viskas pradėjo įgauti tam tikrą prasmę, – teigia V.Şahoğlu. – Tai mums labai padės. Dabar galėsime viską daug geriau interpretuoti“.
Teros ugnikalnis, kuris tuo metu buvo susidariusio Egėjo jūros salų archipelago, dabar vadinamo Santorinu, centre, išsiveržė maždaug 1600 m. pr.m.e.
Tai buvo viena didžiausių stichinių nelaimių žmonijos istorijoje: mokslininkai apskaičiavo, kad ugnikalnio išsiveržimo galia buvo 2 mln. kartų didesnė už Hirošimos atominės bombos galią, teigia NASA.
Išsiveržimas sunaikino saloje esantį minojiečių Akrotirio miestą, o to padariniai galėjo prisidėti prie Kretos, esančios maždaug už 120 km į pietus, minojiečių civilizacijos žlugimo. Ugnikalnio pliūpsnis galėjo būti matomas Egipte – ir jis tikriausiai sukėlė pasaulinę vulkaninę žiemą, kuri pasiekė net Kiniją.
Senovinis išsiveržimas
Nepaisant to, kad išsiveržimo padariniai buvo didžiulio masto ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo rasti tik vieni su išsiveržimu siejamo žuvusiojo palaikai – XIX a. Santorine po griuvėsiais aptikti palaidoto vyro palaikai.
Tikėtina, kad daugelį aukų į jūrą nuplovė mažiausiai keturi cunamiai. Archeologai galimai yra radę ir kitų palaikų – bet manė, kad tie žmonės žuvo dėl kitų priežasčių: pavyzdžiui, žemės drebėjimų, aiškina mokslininkas.
Gali būti sunku pastebėti senovinio cunamio sukeltų sugriovimų požymius, dažnai juos galima patvirtinti tik ištyrus mikroskopines jūros gyvūnų fosilijas, sako Haifos universiteto (izraelis) archeologė, vyresnioji tyrimo bendraautorė Beverly Goodman-Tchernov.
Iki šiol Teros cunamių pėdsakų buvo rasta tik šešiose Egėjo jūros vietose, o Češmės miestas – maždaug už 220 km – yra labiausiai į šiaurę nutolusi vieta.
Pasak jos, 2017 m. aptikti žmogaus ir šuns kaulai reiškia, kad Češmės vietovę galima vadinti „įšaldyta akimirka“, liudijančia apie gyvenimą išsiveržimų metu.
Kai vyras mirė, jam buvo apie 17 metų – jį pražudė viena iš cunamio bangų, o vėliau šiame bronzos amžiaus miestelyje palaikai buvo nuplauti iki pat sienos.
Netoliese buvo rasti šuns palaikai – tačiau nėra jokių įrodymų, kad mirties akimirką vyras ir šuo buvo kartu sako B.Goodman-Tchernov.
Gelbėjimo darbai
Įdomu tai, kad virš vyro kūno buvo tyčia iškasta duobė, galbūt bandant jį išgelbėti arba paimti kūną tinkamam palaidojimui. Mokslininkė sako, kad panašios duobės buvo iškastos ir kitur šioje vietovėje – matyt, netrukus po vienos iš pirmųjų cunamio bangų.
V.Şahoğlu sako, kad bus atlikti moksliniai palaikų tyrimai ir DNR analizė, siekiant sužinoti daugiau apie jaunuolį ir šunį.
Archeologai taip pat ieškos kitų cunamio pėdsakų toje vietovėje – o Češmėje atrasti cunamio padariniai turėtų paskatinti ekspertus iš naujo įvertinti netoliese esančių archeologinių vietovių teikimus duomenis, teigia jis.
Šiandien Češmė – klestintis kurortinis miestas Egėjo jūros pakrantėje, o archeologinė vietovė yra prie pat populiarios miesto pakrantės.
„Buvo labai sunku dirbti viduryje vienos labiausiai turistų lankomų vietų Turkijoje“, – prisimena V.Şahoğlu.
Tačiau archeologiniai darbai Češmėje jau baigti, o dabar valdžios institucijos laukia leidimo virš šios vietos pastatyti muziejų, sako jis.
Atrdimas buvo aprašytas sausio 4 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime.
Parengta pagal „Live Science“.
