Jo teigimu, anot Rusijos šaltinių šios naujos raketos skirtos perginkluoti jau naudojamus „Strela-10M3“ kompleksus. „Ši sistema naudojama nuo 1989 metų, o pradėta vystyti 1983 metais. Priešlėktuvinė ginkluotė yra sumontuota ant lengvai šarvuoto artilerinio vilkiko MT-LB“, – pasakoja karys.
Anot jo, nors naujos raketos 9M333 pradėtos vystyti dar 1989 metais, tačiau oficialūs rusų šaltiniai praneša, kad pirmą kartą jos viešai buvo demonstruotos tik 2020 metais. „Anot jų, raketos vystymas prasidėjo ne 1989 metais, bet 2018 metais – ir sėkmingai bandymus užbaigė praėjus vos dviem metams nuo konstravimo pradžios“, – dėsto ginkluotės entuziastas.
Pasak D.Antanaičio, naujoji/senoji 9M333 raketa gali pasiekti taikinius esančius 5 km nuotoliu, ir aukštyje nuo 10 m iki 3500 metrų. „Tai leidžia naikinti ypač žemai skraidančius nepilotuojamus ir pilotuojamus orlaivius“, – pastebi karininkas.
Raketos greitis siekia 679 m/s, o taikinį seka trijų tipų nutaikymo įtaisai, kurie atsprūs elektroniniams trikdžiams. Kaip papildomą funkciją, Rusijos šaltiniai pabrėžia, kad raketa gali savarankiškai sekti taikinį be operatoriaus ar pagrindinio radaro pagalbos.
„Toks vystymas rodo, kad Rusijos kariuomenė bando rasti sprendimus prieš naujo tipo ginkluotę: bepiločius orlaivusi bei dronus-kamikadzes. Artimoje perspektyvoje rasti tinkamą sprendimą yra gana sudėtinga, nes profesionalūs bepiločiai ir dronai-kamikadzės yra apsaugoti nuo elektroninių trikdžių, yra ypač mažų gabaritų ir sunkiai aptinkami radarais“, – atkreipia dėmesį atsargos majoras.
Jis pasakoja, kad vakarų valstybės dronų naikinimui naudoja 25 mm, 30 mm ir 35 mm automatines patrankas, kurios taikinio aptikimui naudoja ne tik radarus, bet ir optoelektroninę įrangą.
„Patvirtinus taikinį ir jį užfiksavus, į jį atidengiama trumpa sviedinių serija. Priartėjus prie taikinio, sviediniai sprogsta ir sudaro skeveldrų debesį bei sunaikina taikinį. Tai yra efektyvesnė ir gerokai pigesnė dronų naikinimo priemonė nei priešlėktuvinės raketos“, – teigia D.Antanaitis.
