O pradžia buvo tokia: 1860 m. Danieliui Hessui iš Ajovos valstijos (JAV) išduotas patentas įrenginio, pavadinto kilimų šlavėju. Bet įrenginys, kurį sudarė besisukantis šepetys ir sudėtinga dumplių sistema, liko tik popieriuje.
Tikruoju dulkių siurblio pirmtaku galima laikyti 1869 m. Iveso W.McGaffey Čikagoje sukonstruotą „Whirlwind“. Šis įrenginys su viršutinėje dalyje įtaisyta ventiliatorių sukančia rankena buvo lengvas, bet nepatogus: vienu metu reikėjo jį stumdyti po grindis ir sukti rankeną.
1901 m. britų inžinierius Hubertas Cecilis Boothas viename Londono teatrų pamatė įrenginį, suspausto oro srautu nupučiantį ant daiktų nusėdusias dulkes.
Jam kilo mintis, kad naudingiau būtų dulkes susiurbti, tada jos po akimirkos vėl nenusėstų aplinkui. Ir susiurbti ne tik nuo paviršiaus, bet ir iš giliau.
Šią idėją H.C.Boothas pabandė įgyvendinti tuoj pat: ant minkštos kėdės uždėjo nosinaitę, priglaudė prie jos lūpas ir stipriai įtraukė oro. H.C.Boothas vos neužduso, bet eksperimento rezultatai jį įtikino.
Taip H.C.Boothas išrado pirmąjį dulkių siurblį. Iš pradžių jis buvo varomas mašinine alyva, o vėliau – elektros varikliu. Elektra tuomet buvo nedaugelyje namų, pats aparatas sudėtingas ir brangus, todėl H.C.Bootho 1902 m. įkurta bendrovė „Vacuum Cleaner Company“ siurblių nepardavinėjo, o siurbė dulkes to pageidaujančiųjų namuose. Arklių tempiamame vežime sumontuotas galingas siurblys likdavo gatvėje, o į kliento namą per langą būdavo įkišamas lankstus per 200 m ilgio vamzdis.
Nešiojamą buitinį prietaisą, primenantį šiuolaikinį dulkių siurblį, 1907 m. sukonstravo Jamesas Murrey Spangleris, vienos didelės Niu Berlino (Ohajo valstija) miesto parduotuvės sargas. Prietaisą sudarė ventiliatorius, šluotkotis ir senas pagalvės užvalkalas. Tai sudomino vietos verslininką Williamą H.Hooverį, kuris nupirko teises į naująjį išradimą ir pradėjo gaminti palyginti pigius, apie 70 dolerių kainuojančius dulkių siurblius. Jau po trejų metų jis atidarė antrą tokį fabriką.
Mechanizmo išradėją visi užmiršo, o W.H.Hooveris įsiamžino: „hooveriais“ pradėti vadinti bet kurio gamintojo dulkių siurbliai, o veiksmažodis „hoover“ anglų kalboje vartojamas pačiam siurbimo veiksmui nusakyti.
Lietuvoje dulkių siurbliai paplito XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Vilniaus elektrinio suvirinimo įrenginių gamykloje nuo 1955 m. gaminta „Neris“, nuo 1963 m. – „Saturnas“, vėliau „Audra“, „Audrapufas“, „Audra M“.
