Nepaisant visų problemų, susijusių su tebesitęsiančia COVID-19 pandemija, mokslininkai padarė daugybę atradimų, o portalas „Live Science“ apžvelgia įdomiausius 2021 m. istorinius ir archeologijos atradimus.
Didysis geoglifas Indijoje
Didžiulis geoglifas – galbūt didžiausias pasaulyje – buvo rastas Indijoje, Taro dykumoje, netoli sienos su Pakistanu. Jo plotas – maždaug 20,8 hektaro, ir žemės piešinį sudaro kelios spiralės bei gyvatiška linija, besidriekianti pirmyn ir atgal.
Jei kas sugalvotų pereiti geoglifo linijomis nuo pradžios iki pabaigos, tai sudarytų 48 km kelią. Apskaičiuota, kad geoglifas yra maždaug 150 metų senumo – tačiau jo paskirtis neaiški. Geoglifą sunku pastebėti nuo žemės, o pirmą kartą jį aptiko mokslininkų komanda, kuri analizavo kraštovaizdį naudodama „Google Earth“.
Mokslinį straipsnį apie atradimą galima rasti čia.
Prarastasis „Aukso miestas“
Archeologai netoli Luksoro (senovės Tėbų) Egipte atrado „prarastąjį Aukso miestą“.
Miestą, vadintą „Atono iškilimu“ (arba „Atono patekėjimu“. Atonas buvo Saulės dievas), įkūrė faraonas Amenhotepas III, valdęs 1391-1353 m. pr.m.e. Mieste yra daugybė namų, administracinių pastatų, didelė kepykla, molio plytų gamybos zona ir keletas kapų. Istoriniai dokumentai rodo, kad Amenhotepas III mieste turėjo trejus karališkuosius rūmus. Čia toliau vykdomi archeologiniai kasinėjimai.
Apie miesto egzistavimą buvo žinoma iš istorinių šaltinių, tačiau jis buvo atrastas tik šiemet. „Daugybė užsienio misijų ieškojo šio miesto, bet taip ir nerado, – sakė buvęs Egipto senienų ministras ir archeologas Zahi Hawassas, vadovavęs Auksinio miesto kasinėjimams.
Nukryžiavimas Europoje
Kembridžo grafystėje (JK) archeologai rado vyro kūną, kuris buvo nukryžiuotas, kai jam buvo 25-35 metai. Rasta vinis, įkalta bent į vieną iš kulno kaulų – be to, nukryžiavimo metu aukos rankos turėjo būti pririštos prie kryžiaus, dėl tokios padėties ji greičiausiai užduso ir mirė.
Archeologai nustatė, kad vyro kojų kaulai buvo suplonėję – o tai reiškia, kad prieš nukryžiavimą jis tikriausiai ilgą laiką buvo prirakintas prie sienos. Palaikai datuojamas trečiuoju arba ketvirtuoju mūsų eros amžiumi, o vyras galėjo būti vergas. Archeologams Romos imperijos teritorijoje ir jai būdingu laikotarpiu yra pavykę rasti labai nedaug nukryžiavimo pavyzdžių.
Seniausias žemėlapis Europoje
Mokslininkai nustatė, kad 4000 metų senumo akmeninėje plokštėje esančios graviūros iš tikrųjų yra seniausias žemėlapis Europoje. Prancūzijoje rastoje plokštėje išraižytos linijos, vaizduojančios Odet upę ir ją supantį slėnį šalies vakaruose – maždaug 30 x 21 kilometrų plotą, sakė tyrėjai.
Pati akmens plokštė iš tikrųjų buvo rasta dar 1900 m. Bet neseniai atliktas graviūrų tyrimas, kurio metu naudojant fotogrametriją buvo sukurtas labai detalus trimatis plokštės vaizdas, parodė, kad graviūros sudaro žemėlapį. Plokštę galėjo naudoti princas ar karalius, norėdamas pavaizduoti savo valdomą teritoriją.
Senovės įsimylėjėlių kapas
Maždaug prieš 1500 metų pora – vyras ir moteris – buvo palaidoti kartu meiliai apkabinę. Kai archeologai rado jų palaikus, mirusiųjų poza, nepaisant praėjusio laiko, vis dar buvo nesujudinta.
„Tai pirmoji [pora] Kinijoje, rasta taip meiliai apkabinusi, visoje Kinijoje“, – sakė tyrimo vadovas ir Teksaso A&M odontologijos koledžo Biomedicinos mokslų katedros docentas Qianas Wangas.
Vyras buvo palaidotas, kai jam buvo 29-35 metai, jis buvo patyręs keletą sužalojimų, įskaitant lūžusią ranką ir trūkstamą dešinės rankos pirštą. Moteris buvo 35-40 metų amžiaus, turėjo keletą dantų skylių, tačiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta. Tyrėjai spėja, kad po vyro mirties moteris galėjo nusižudyti – kad būtų palaidota tokiame meilės glėbyje.
Seniausios naminių gyvūnų kapinės
Egipto Raudonosios jūros pakrantėje esančiame Berenikės uoste aptiktos 2000 metų senumo naminių gyvūnų kapinės, kurios gali būti seniausias žinomas toks pavyzdys pasaulyje. Atrodo, kad šiose kapinėse palaidoti gyvūnai nugaišo dėl natūralių priežasčių, ir su jais buvo elgiamasi itin rūpestingai. Kitose Egipte esančiose gyvūnų laidojimo vietose gyvūnai dažnai būdavo aukojami.
Gyvūnų kapinėse archeologai rado įvairių gyvūnų, įskaitant didelį šunį, kuris buvo suvyniotas į palmių lapų kilimėlį. Tarp radinių taip pat yra be dantų likusių šunų ir kačių, kurie nugaišo būdami labai seni ir jiems galėjo reikėti šeimininkų pagalbos, kad galėtų ėsti.
„Mūsų atradimas rodo, kad mums, žmonėms, labai reikia gyvūnų draugijos“, – sakė pagrindinė tyrėja ir Lenkijos mokslų akademijos zooarcheologė Marta Osypińska.
11 tūkstančių metų senumo paradai tarp falų
Turkijoje esančioje 11 000 metų senumo priešistorinėje vietovėje, kuri dabar vadinama Karahantepe, greičiausiai buvo rengiami priešistoriniai paradai, kurių metu žmonės ėjo pro falo formos stulpus ir žmogaus galvos skulptūrą.
„Visi stulpai yra falo formos“, – rašė Stambulo universiteto priešistorinės archeologijos profesorius Necmi Karul straipsnyje, paskelbtame žurnale „Türk Arkeoloji ve Etnografya Dergisi“. Atrastoji vieta yra didesnio komplekso dalis. Kasinėjimai šioje vietoje prasidėjo 2019 m. ir yra tęsiami iki šiol.
Ši vietovė datuojama panašiu laikotarpiu kaip ir Gobekli Tepė – kita archeologinė vietovė Turkijoje, kurioje yra didelių pastatų ir gyvūnų bei žmonių galvų raižinių. Abi vietovės yra dvi seniausi žinomi žmonių pastatyti monumentai.
Seniausias paminklas karui
Archeologai teigia, kad 4300 metų senumo kapavietė Sirijoje, Tell Banato vietovėje, gali būti seniausias pasaulyje žinomas karo paminklas. Jame yra mažiausiai 30 karių palaikų, taip pat žirgų pakinktų ir molinių šratų. Archeologai nustatė, kad kariai su žirgų pakinktais buvo palaidoti skirtingose vietose nei kariai su šratais – tarsi priklausytų skirtingiems daliniams. Senoviniuose Mesopotamijos įrašuose minima, kad žuvusiųjų kare kūnai buvo laidojami į labai atidžiai suplanuotą struktūrą.
Archeologai rašo, kad šiais laikais šioje vietovėje gyvenantys žmonės pilkapį vadina „baltuoju paminklu“ – nes dėl grunte esančio gipso paminklas saulės šviesoje blizga. Šis atradimas rodo, „kad senovės žmonės pagerbdavo žuvusiuosius mūšyje taip pat, kaip ir mes“, – sakė Toronto universiteto senovės Artimųjų ir Vidurio Rytų civilizacijų profesorė ir viena iš tyrimo autorių Anne Porter.
Drakono žmogus
Kinijos mokslininkai šiemet pranešė atradę naują žmonių rūšį, kurią pavadino Homo longi – o tai reiškia „Drakono žmogų“. Ši rūšis identifikuota iš kaukolės, kuri buvo rasta 1933 m., tačiau per japonų okupaciją Kinijoje buvo paslėpta šulinyje, kur ir išbuvo 85 metus – kol buvo iš naujo atrasta bei ištirta.
Ši kaukolė yra didžiausia žinoma Homo genties kaukolė, ir tyrimai rodo, kad Drakono žmogus gali būti artimiausia žinoma Homo sapiens gimininga rūšis.
Neaišku, kada tiksliai atsirado Drakono žmogus ir kada jis išnyko, tačiau pati kaukolė datuojama kažkur 309 000-138 000 metų, nustatė mokslininkai.
Tiesa, kai kurie tyrėjai abejoja, ar Drakono žmogus iš tiesų yra nauja žmonių rūšis – ir spėja, kad kaukolė gali priklausyti denisoviečiams – hominidams, kurio fosilijų kol kas atrasta dar nedaug.
Seniausias vaiduoklio piešinys
Vos plika akimi įžiūrimą graviūrą ant 3500 metų senumo Babilono plokštelės muziejaus kuratorius identifikavo kaip seniausią žinomą vaiduoklio atvaizdą. Vaiduoklis yra vyriškos lyties, su barzda ir atrodo suirzęs – nes jį parištą virve į požeminį pasaulį veda moteris.
Plokštelėje užrašytas užkeikimas, kuriuo siekiama išvaryti vaiduoklį. Užkeikimu vaiduoklis perkeliamas į figūrėlę ir kreipiamasi į saulės dievą Šamašą, kad šis padėtų vaiduokliui pereiti į pomirtinį gyvenimą. Paskutinėje ritualo eilutėje įspėjama: „Nežiūrėk atgal“.
Plokštelė saugoma Britų muziejuje – ji buvo įsigyta XIX a., tačiau vaiduoklio raižinys buvo pastebėtas tik visai neseniai.
