Pasaulyje yra apie 1 300 šio visžalio augalo rūšių. Visos jos yra parazitinės arba pusiau parazitinės – tai reiškia, kad gali išgyventi tik ant augalo šeimininko. Užuot įsišaknijęs į žemę, amalas gyvena ant kitų medžių ir krūmų šakų.
Amerikietiškasis amalas, dažnai JAV naudojamas per Kalėdas, priklauso Phoradendron genčiai, kuri graikiškai reiškia „medžio vagis“. Šiai rūšiai būdingi žali lapai, ji geba vykdyti fotosintezę, todėl daug maisto pasigamina pati. Tačiau amerikietiškasis amalas taip pat siurbia vandenį ir kitas maistines medžiagas iš augalo šeimininko. Į šaknis panašias struktūras, vadinamas haustorijomis, įleidžia į šakų ir šakelių kraujagyslių audinį po žieve. Šios invazinės struktūros medyje gali gyvuoti daugelį metų, net jei pats amalas pašalinamas.
Amalai turi atskiras vyriškąsias ir moteriškąsias versijas. Moteriškoji augalo versija augina vaisius, vadinamus uogomis, kurios paprastai būna baltos – bet priklausomai nuo rūšies, gali būti ir rausvos. Paukščiai, suėdę uogas, plačiai paskleidžia sėklas. Kai kurių rūšių sėklos taip pat gali būti iššaunamos iš vaisiaus kaip patrankos sviedinys – ir lekia iki 100 kilometrų per valandą greičiu, maždaug 15 metrų atstumu. Ant sėklų esanti lipni medžiaga padeda sėkloms prisitvirtinti prie bet kurio medžio, ant kurio jos nukrenta – o tada jos sudygsta ir pradeda augti.
Aamalas medžio nenužudo – nebent jis būtų labai užkrėstas. Tačiau net ir tada medis paprastai nemiršta nuo amalų. Dažniausiai mirtis būna netiesioginis ligų ar vabzdžių, kurie pasinaudoja stresą patiriančiu medžiu, atakų poveikis. Amalo parazitininė prigimtis gali padaryti didelę ekonominę žalą miškams, kurie pramoniniu būdu ruošiami medienai.
Tačiau eiliniam žmogui paprastai nebūtina kovoti su amalais – tai gerai, nes atsikratyti jų gali būti sudėtinga, reikia kantrybės ir atkaklumo. Amalą galima genėti, būtinai ištraukiant visas po šeimininko žieve besiplečiančias haustorijas – arba išbandyti chemines priemones.
Žinoma, galbūt norėsite nukirpti amalo šakelę, ir ja papuošti namus per Kalėdas. Viena iš labiausiai paplitusių tradicijų, siejamų su amalu, siekianti bent jau XVIII amžių yra ta, kad kiekvienas, esantis po juo, turėtų sulaukti šventinio bučinio.
Kituose pasaulio kraštuose manoma, kad amalas dovanoja gyvybę ir vaisingumą, simbolizuoja taiką ir saugo nuo nuodų.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
