Išradimas, leidęs be laidų tolimais atstumais siųsti ir priimti žinias, pranašavo informacijos amžių.
Radijo patento savininku tapo italų fizikas Guglielmo Marconi. Bet technika turi daug tėvų. Pirmasis apie tai, kad gamtoje esama žmogaus akiai nematomo spinduliavimo, kurį dabar vadiname elektromagnetinėmis bangomis, dar 1865 m. ėmė kalbėti škotas Jamesas Clarkas Maxwellas.
Signalus, kuriuos galėtume vadinti radijo signalais, 1879 m. Londone pirmasis perdavė ir priėmė anglas Davidas Edwardas Hughesas. Vokietis Heinrichas Rudolfas Hertzas 1887 m. sukonstravo kibirkštinį radijo bangų generatorių bei imtuvą ir sukėlė šias bangas, vėliau pavadintas jo vardu.
Rusas Aleksandras Popovas sukūrė anteną ir ja naudodamasis 1896 m. pasiuntė 250 m nuotoliu pirmąją istorijoje radiogramą. Serbas Nikola Tesla beveik tuo pat metu kūrė belaidį telegrafą.
Susipažinęs su H.R.Hertzo eksperimentais G.Marconi pirmasis tai ėmė naudoti praktiniais tikslais ir 1895 m. užfiksavo signalo perdavimą didesniu kaip 2 km nuotoliu. Pirmasis radijo ryšys buvo kurioziškas. G.Marconi savo asistentą su imtuvu pasiuntė už kelių kilometrų, bet asistentas neturėjo siųstuvo, tad paėmė medžioklinį šautuvą, kad patvirtintų radijo bangų sklidimą.
Kai G.Marconi išgirdo asistento šūvį, suprato, kad radijo bangos jį pasiekė. Kai Italijos vyriausybė liovėsi domėtis jo eksperimentais, G.Marconi 1896 m. išvyko į Didžiąją Britaniją ir čia elektromagnetines bangas perdavė 7 km atstumu. Kitąmet jau demonstravo signalo perdavimą 16 km atstumu ir patentavo pirmąjį pasaulyje belaidį radijo ryšį.
1901 m. pasinaudodamas aitvaru G.Marconi iš Didžiosios Britanijos perdavė signalą į JAV: tarp siųstuvo ir imtuvo atstumas padidėjo iki 3500 km. 1909 m. G.Marconi už darbus radijo ryšio srityje gavo Nobelio premiją.
1906 m. JAV pirmą kartą radijo bangomis buvo perduotas ir žmogaus balsas. Kitas svarbus žingsnis buvo padarytas 1907 m. amerikiečių inžinieriui Lee de Forestui išradus vakuuminę lempą – triodą. Nuo tada prasidėjo sparti radijo plėtra. Netrukus pavyko koduoti ir perduoti muziką.
1926 m. birželio 12 d., sekmadienį, 19 val. Lietuvoje į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai: „Alio alio. Kalba Kaunas. Lietuva.“ Pranešėjas Petras Speičys perskaitė Švietimo ministerijos sveikinimo žodį, kelias Eltos naujienas. Toliau lietuvių, esperanto, vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite!“
Tokia buvo pirmoji lietuviška radijo laida, trukusi pusvalandį. Atsiliepimai buvo gauti iš Briuselio, Hamburgo, Klivlando. Spauda rašė, kad Lietuvos radijas buvo girdimas net Kalifornijoje.
