Šis atradimas atskleidžia Europos žmonių kultūrinius įsitikinimus ir socialinę padėtį poledynmečiu – žmonijos priešistorės laikotarpiu, iš kurio palaidojimų aptinkama itin mažai. Tyrėjų teigimu, rūpestingas kūdikio palaidojimas rodo, kad net ir mažiausi šios senovinės visuomenės nariai buvo laikomi „žmonėmis“.
Archeologai palaidojimą aptiko 2017 m. vykdydami kasinėjimus urvuose vietovėje, žinomoje kaip Arma Veirana. Ji yra Ligūrijos Alpių papėdėje šiaurės vakarų Italijoje. Ankstesnių kasinėjimų metu šioje oloje buvo rasta artefaktų, siejamų su neandertaliečiais, kurie čia gyveno prieš 50 000 metų. Taigi, 40 000 metų jaunesnio vaiko palaidojimo atradimas tapo tikra staigmena.
Šis laikotarpis, vadinamas mezolitu arba viduriniuoju akmens amžiumi, prasidėjo paskutiniojo didžiojo ledynmečio pabaigoje Europoje, prieš plačiau išplintant žemdirbystei. Tuo metu žmonės gyveno medžiotojų ir rinkėjų grupėmis, klajojo po Europos lygumas ir drabužiams naudojo odas, o įrankiams – medį ir akmenį.
Archeologai palaidojimą aptiko gilesnėse urvo ertmėse. Ankstesnių tyrinėjimų metu jie kasinėjo netoli urvo įėjimo – bet norėdami daugiau sužinoti apie urvo apgyvendinimo istoriją bei geologinius sluoksnius, persikėlė gilyn. Netrukus komanda ėmė aptikti perforuotų kriauklių karoliukus, kurie datuojami laikotarpiu jau po neandertaliečių. Po kelių dienų vienas iš archeologų aptiko žmogaus kaukolės fragmentą. Tęsdami kasinėjimus jie rado sąmoningai palaidotą žmogaus vaiką.
Vėliau atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad vaikas priklausė genetinei Europos moterų linijai, vadinamai U5b2b haplogrupe. U5 haplogrupė yra vyraujanti motinų linija, aptinkama Europos tarp mezolito medžiotojų-rinkėjų, ir ji greičiausiai atsirado prieš 17 000-12 000 metų.
Kitos analizės parodė, kad mergaitė mirė praėjus maždaug 40-50 dienų nuo gimimo, ir kad ji patyrė fiziologinį stresą, dėl kurio sutriko jos vystymasis dviem atskirais laiko momentais – likus 47 dienoms ir 28 dienoms iki gimimo.
Šis radinys ypač svarbus, nes atskleidžia šio mažai žinomo laikotarpio gyventojų kultūrinius įsitikinimus. Vaikas buvo palaidotas su daugiau kaip 60 perforuotų kriauklių karoliukų, 4 kriauklių pakabukais ir apuoko nagais. Karoliukams pagaminti reikėjo didelio kruopštumo, todėl galima daryti prielaidą, kad papuošalus vaikui įdėjo grupės nariai. Tai taip pat rodo, kad net ir apie jauniausius medžiotojų ir rinkėjų grupės narius buvo manoma, kad jie turi individualią savastį, moralinę kompetenciją ir teisę tapti grupės nariais, teigia tyrėjai.
„Mezolitas yra ypač įdomus, – pranešime teigia tyrimo bendraautorė ir Kolorado universiteto Medicinos mokyklos paleoantropologė bei anatomė Carey Orr. – Jis prasidėjo pasibaigus paskutiniam ledynmečiui ir yra paskutinis laikotarpis Europoje, kai medžioklė ir rinkimas buvo pagrindinis pragyvenimo būdas. Taigi, tai tikrai svarbus laikotarpis, padedantis suprasti žmonių priešistorę“.
Radinys aprašytas gruodžio 14 d. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime.
