Bendrovėje „CGTrader“ analizuojame milžinišką duomenų srautą iš daugiau nei 4,5 mln. dizainerių ir paslaugų vartotojų – stebime pasaulines 3D modelių naudojimo tendencijas. Pastaraisiais metais vyksta ypatingas proveržis e-komercijos segmente, kurio populiarumas dar labiau išaugo COVID-19 pandemijos fone – internetu daiktus jau įsigyja kas antras lietuvis. Pasaulyje toliau plintant interneto ryšiui, e-komercijos augimo tendencijos niekur nežada trauktis, o verslai susiduria su dviem dideliais iššūkiais.
Pirmoji problema – efektyvus verslo perkėlimas į skaitmeninę erdvę ir turinio el. parduotuvėms kūrimas. Čia nepakanka tiesiog išrikiuoti daiktus lentynose – norint patraukti pirkėją, tenka rengti sudėtingas, ilgai trunkančias ir brangias fotosesijas, lėtas ir papildomų prekių įvedimo procesas. 3D modeliai jau šiandien gali visiškai pakeisti produktų nuotraukas, galutinis vaizdas ne tik nenusileidžia nuotraukai, bet ir turi prieš ją pranašumų. Mūsų atlikti fotografijos rinkos paslaugų kainų tyrimai atskleidė, kad 3D modelių gamyba ne tik pagreitina procesus ir siūlo papildomą funkcionalumą, bet ir šešis kartus sumažina turinio kūrimo kaštus.
Antroji problema išryškėjo apklausus e-komercijos paslaugų vartotojus: neseniai išplatintas „RAIT“ tyrimas atskleidė, jog 2 iš 3 lietuvių mieliau pirktų prekes fizinėje parduotuvėje. Viena iš priežasčių – daiktų negalime pasimatuoti, paliesti ir įvertinti, kaip jie atrodytų realybėje. Šioje vietoje pagalbos ranką vėl tiesia 3D technologija. Pavyzdžiui, išplėstoji realybė (angl. augmented reality, AR) leidžia kompiuteriu sukurtus tikroviškus baldų ar kitų daiktų modelius pastatyti savo kambaryje ir naudojant išmaniuosius įrenginius įvertinti kaip jie atrodo, ar telpa vienoje ar kitoje namų vietoje.
Svarbu pabrėžti – tai nėra vien pramoginė funkcija. Statistika rodo, kad per metus pasaulyje grąžinama daugiau nei 3 mlrd. nupirktų daiktų, o tai verslams kainuoja milijonus – AR funkcionalumas šią problemą padeda spręsti. Panašų efektą sukuria ir kitos 3D modeliavimo funkcijos, pavyzdžiui galimybė virtualiai pasimatuoti aksesuarus ar rūbus. Vienas „CGTrader“ klientų, garsus akinių gamintojas, prasidėjus COVID-19 pandemijai pasiūlė vartotojams pasimatuoti akinius per savo asmeninio įrenginio kamerą – dėl to jų pardavimai pakilo daugiau nei keturis kartus.
Reaguodami į AR bei 3D modelių privalumus ir augantį populiarumą, sukūrėme įrankį „ARsenal“. Tai yra sprendimas, kuriuo pradėti kurti 3D modelius gali net neįgudę ir neturintys specialaus 3D modeliavimo išsilavinimo vartotojai. Taip pat pastebime ir kylančią verslų tendenciją el. parduotuvių turinio kūrimui įvesti į savo struktūrą 3D modeliuotojų etatus, tad prognozuojame kylantį 3D modelių kūrėjų poreikio augimą.
Nuo virtualių pasaulių iki medicinos
Nors 3D modelių panaudojimas e-komercijoje yra itin populiarus, tai tikrai nėra vienintelė jų panaudojimo sritis. Tolygiai auga buitinių naminių 3D spausdintuvų skaičius – šiemet jų jau parduota 2,1 mln., o prognozuojama, kad per artimiausią penkmetį šis skaičius išaugs daugiau nei 6 kartus. Milijonai spausdintuvų entuziastų, tiesa, nublanksta lyginant juos su tokių platformų vartotojų kaip „Fortnite“, „Meta“, „Decentraland“ ar „Roblox“ vartotojų skaičiumi ir išradingumu.
IT kompanijos ieško vis naujų būdų įtraukti žmones į savo kuriamas erdves ir pasaulius. Naujausias Mark Zuckerberg projektas „Meta“ perkels socialinius tinklus į naują erą – bendrausime, dirbsime, mokysimės, žaisime virtualioje arba papildytoje realybėje, sukurtoje iš 3D modelių technologijos. Čia 3D modeliai atliks jau nebe pagalbinę, o pamatinę funkciją. Turėsime ne tik savo avatarus, bet pirksime jiems rūbus, kursime savo virtualius namus ir virtualius biurus.
Šios tendencijos išankstine peržiūra galime laikyti tai, kas vyksta kompiuterinių žaidimų pasaulyje, kur realaus pasaulio objektai gauna savo virtualius atitikmenis. Pavyzdžiui, 125 mln. Žaidėjų turintis „Fortnite“ jau seniai į savo visatą perkelia realybės atspindžius – žaidėjai naudoja garsių filmų, animacijos veikėjų 3D reprezentacijas, organizuojami unikalūs renginiai, garsūs muzikantai surengia savo kūrinių premjeras ar net virtualius koncertus.
„Decentraland“ – dar viena virtuali erdvė, kurioje naudotojai valdo pasaulį, jie balsuoja, investuoja, perka žemę, kuria verslus ir visame tame figuruoja 3D modeliai. Čia nariai kuria netikėtas erdves, nuo viduramžių požemių, iki kosminių stočių ar atkurtų realių miestų. Kurti žmonėms patinka, tad nenuostabu, kad nepaprasto populiarumo susilaukė ir „Roblox“ platforma, kurioje žaidėjai panaudodami 3D modelius kuria žaidimus ar žaidžia kitų žaidėjų jau sukurtus.
3D modelių ateitis, tiesa, ne vien pramoginė. Štai, pavyzdžiui, medicinoje 3D modelių panaudojimas jau pasiekė ir Lietuvą – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje iš medicininio titano lydinio 3D technologijomis pagamintas kranialinis implantas. Taip pat 3D technologijos sėkmingai panaudotos tiriant SARS-CoV-2, o ateityje jos turėtų pakeisti žmonių kūnus medikų anatomijos paskaitose.
3D modeliavimą savo darbe jau naudoja geologai, hidrologai, aplinkosaugininkai – jie geba per trumpą laiką sukurti savo planuojamų gręžinių modelius, taip išvengdami klaidų ir bereikalingų intervencijų į gamtą. Marso kolonizacijos kontekste – ieškoma būdų nugabenti spausdintuvus į Marsą ir spausdinti gyvenamus pastatus astronautams spausdinti vietoje, iš Marso žemės.
