Adomas ir Ieva valgė nebūtinai obuolį
Net jei tikite Biblijoje pasakojama istorija, teks pripažinti, kad Pradžios knygoje niekur nėra parašyta, kad Adomas ir Ieva valgė obuolį. Šokiruoja, tiesa? Iš tiesų ten teigiama, kad Adomas ir Ieva valgė „uždraustą vaisių“ nuo pažinimo medžio. Taigi – vaisių. Ne obuolį. Tai lygiai taip pat galėjo būti kriaušė, slyva ar durianas (tas vaisius, kurį dėl stipraus kvapo kai kuriose šalyse draudžiama neštis į viešas vietas).
Ne, niekur nepasakyta, kad Jėzų aplankė trys išminčiai
Iš tikrųjų Biblijoje nėra nė žodžio apie tai, kiek žmonių atėjo aplankyti kūdikėlio Jėzaus. Paprastai manoma, kad buvo trys išminčiai – nes kūdikėlis Jėzus gavo tris dovanas: aukso, smilkalų ir miros. Tačiau niekur tiksliai nepasakyta, po kiek dovanų kiekvienas įteikė Jėzui – ir kiek išminčių iš viso buvo.
Ne, mes neišnaudojame tik 10 proc. savo smegenų
Neurologai sutinka, kad nors kiekvienai užduočiai atlikti naudojame tik tam tikras smegenų dalis, tačiau beveik kasdien naudojame kiekvieną galvos smegenų sritį. Kitaip tariant, nėra jokio paslaptingo būdo, kaip stebuklingai „atrakinti“ 250 IQ ir tapti genijumi.
Ne, vikingai nedėvėjo raguotų šalmų
Pats laikas mums, visuomenei, pamiršti šitą nesąmonę. „Raguoto šalmo“ įvaizdis atsirado XIX a. Richardo Wagnerio operose – ir kažkokiu būdu pateko į absoliučią daugumą vėlesnių vikingų vizualizacijų. Tiesa, tokie šalmai atrodo gana šauniai – bet nėra rasta nė vieno įrodymo, kad vikingai būtų dėvėję raguotus šalmus.
Taip, mes turime tikrai daugiau nei 5 pojūčius
Rega, kvapas, klausa, skonis, lietimas – ir viskas? Toli gražu – ne. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad iš tikrųjų turime devynis pojūčius. Kiti mano, kad jų yra dvidešimt vienas. Esmė ta, kad šiuo klausimu vis dar nesutariama, nes diskutuojama dėl smulkiausių detalių, apibrėžiančių „pojūtį“. Aišku tik tai, kad senovinė penkių pojūčių idėja, kurią 350 m. pr.m.e. sukūrė senovės graikų filosofas Aristotelis, yra netiksli. Netikite? Pagalvokite patys: juk jaučiame dar ir temperatūrą, lygsvarą, judėjimą, skausmą ir dar begalę visko.
Ne, kramtomos gumos virškinimas netrunka 7 dienas
Atsiprašome kramtomosios gumos mėgėjų, tiesa yra dar blogesnė: kramtomoji guma išvis nevirškinama! Tačiau gera naujiena yra ta, kad ji nepaveikta pereina per mūsų organizmą ir po kelių dienų pasišalina beveik tokios pat formos, kokia į jį ir pateko.
Ne, auksinės žuvelės atmintis netrunka tik 5 sekundes
Tai, kad auksinės žuvelės nėra protingiausi padarai planetoje, yra tiesa – tačiau iš tiesų jų atmintis išsilaiko maždaug tris mėnesius. O juk tai daugiau, nei galima pasakyti apie tuos iš mūsų, kurie net negali prisiminti, ką užvakar valgė pietums.
Ne, morkos nepadeda geriau matyti
Dėl šios priežasties daugelis morkų entuziastų jausis labai išduoti. Kaip atsirado šis mitas? Tiesa ta, kad morkos yra patikimas mūsų seno gero draugo vitamino A šaltinis. Ir nors vitamino A trūkumas gali sukelti vištakumą (t. y. sunkumus matyti tamsoje), vitamino A perteklius neturi ypatingos įtakos regėjimui. Trumpai tariant, morkos padeda išsaugoti regėjimą, bet ne jį pagerinti.
Ne, pažadinti lunatiką nėra pavojinga
Atsitiktinai užklupti lunatikuojantį asmenį iš tiesų nejauku – tą turbūt paliudys kiekvienas, kuris su tuo susidūręs. Tačiau, kai atsitokėsite, tikrai turėtumėte lunatikuojantį nuvesti atgal į lovą: lunatiko pažadinimas nėra pavojingas (nors jis gali pasijusti šiek tiek sutrikęs), bet pats lunatizmas gali kelti riziką susižeisti ar dar blogiau.
Ne, šlapi plaukai nereiškia peršalimo
Nors močiutės mus įspėjo, kad neitume į lauką su šlapia galva, drėgni plaukai neturi nieko bendro su susirgimu. Peršalimo ligomis susergama užsikrėtus virusais, bet šie į drėgnus ar sausus plaukus nelabai kreipia dėmesio (juk priešingu atveju plikiai išvis niekada nesirgtų peršalimo ligomis, ar ne?).
Ne, Didžiosios kinų sienos iš kosmoso nesimato
Nors Didžioji kinų siena yra vienas įspūdingiausių žmonių kultūros pasiekimų, kupinas epinių pasakojimų apie karalius ir dinastijas, priešingai nei kartais sakoma, jos iš kosmoso nematyti. Tačiau iš kosmoso galima pamatyti Gizos piramides.
Ne, piramides statė ne vergai (ir ne ateiviai)
Pasak kai kurių egiptologų, piramidės statyba buvo laikoma didele garbe, skirta tik labiausiai gerbiamiems darbininkams. Tiems, kurie gavo šį darbą, būdavo suteikiama privilegija būti palaidotiems šalia pačių senovės architektūrinių stebuklų. O piramidės buvo pastatytos laikais, kai jau buvo žinoma daug gudrių technologijų, or tai, kad žmonės gyveno senovėje, nereiškia, kad jie buvo kvaili, neišprusę ir nieko neišmanė.
Ne, po skutimosi plaukai nepasidaro storesni
Nuliūdinsime jaunuolius, kurie įnirtingai gremžiasi vos pasirodžiusius veido plaukus, desperatiškai bandydami užsiauginti barzdą – jaučiame jūsų skausmą, bet triukas tiesiog nepavyks. Nuskusti plaukai tik atrodo storesni – nes atauga su bukesniu galiuku – bet iš tikrųjų jie nėra storesni ar tamsesni.
Ne, mokyklos laikais Einsteinas matematikoje nebuvo atsilikėlis
Iš visko, kam tai galėjo šauti į galvą? Juk tai Einsteinas – kaip jam galėjo nesisekti matematika? Tiesa ta, kad jis neišlaikė stojamojo egzamino į Ciuricho politechnikos mokyklą. Bet spėkite, kokią to egzamino dalį jis iš tikrųjų išlaikė? Atspėjote – tai buvo matematika.
Ne, buliai nesierzina pamatę raudoną spalvą
Tiesą sakant, buliai ne tik nejaučia neapykantos raudonai spalvai, bet jos išvis nemato – buliai neskiria spalvų. Iš tikrųjų jaučiai erzinasi dėl to audinio, kuriuo matadorai nuolat mojuoja, judėjimo.
Ne, Napoleonas nebuvo itin mažo ūgio
Nors dažnai teigiama, kad Napoleono ūgis tesiekė penkias pėdas ir du colius (157 cm), iš tikrųjų šis ūgis matuojamas prancūziškais coliais. Taip, prancūzai turėjo „savo“ colius. O paverčiant prancūziškus colius amerikietiškais, Napoleono ūgis siekia apie penkias pėdas ir penkis colius (165 cm) – kas, istorikų teigimu, buvo tik šiek tiek mažiau nei vidutinis suaugusio vyro ūgis XIX a. Prancūzijoje.
Ne, dūdmaišiai buvo išrasti ne Škotijoje
Nors, galvojant apie Artimuosius Rytus, dūdmaišiai gal ir nėra pirmas dalykas, šaunantis į galvą, tačiau būtent iš čia jie ir kilo. Tačiau škotai sukūrė savo dūdmaišių ir grojimo jais stilių. Tik jie nebuvo pirmieji, kurie pradėjo groti dūdmaišiais. Dūdmaišiai jau buvo žinomi senovės Egipte, Sirijoje.
Ne, škotai viduramžiais nedėvėjo sijonų
Filmas „Braveheart“ turi daug istorinių neatitikimų, bet vienas didžiausių – kad viduramžių škotai dėvėjo kiltus. Iš tiesų kiltai tarp Škotijos vyrų išpopuliarėjo tik XVI a.
Ne, rupūžės neužkrečia karpomis
Tai piktžodžiavimas prieš šiuos mielus varliagyvius, ir mes su tuo nesitaikstysime! Karpos visiškai nesusijusios su rupūžėmis (ar kitais varliagyviais). Ant rupūžių odos esantys iškilimai yra tik odos liaukos. Karpos gali būti perduodamos tik iš žmogaus kitam žmogui, ir yra virusinis užkrečiamas odos susirgimas.
Ne, krumplių traškinimas nesukelia artrito
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad krumplių traškinimas sukelia artritą. Tačiau tai netiesa, ir tam nėra jokių mokslinių įrodymų. Tik galbūt galėtume paprašyti, kad traškinantys krumpliais darytų tai savo kambariuose, toli nuo pašalinių žmonių. Nes kai kuriems tai tikrai kelia šiurpą.
Ne, žmonės neatsirado iš beždžionių
Kaip ir jūs neatsiradote iš savo sesers ar pusbrolio. Evoliucijos teorija iš tikrųjų teigia, kad žmonės ir beždžionės išsivystė iš bendro biologinio protėvio. Kitaip tariant, mes išsivystėme ne iš kurios nors dabar egzistuojančios primatų rūšies, o iš senovinės į beždžionę panašaus gyvūno rūšies, iš kurios kilome ir mes, ir dabartinės beždžionės.
Ne, senovėje žmogus vidutiniškai negyveno tik 30 metų
Nors apskaičiuota, kad viduramžiais gimusių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo maždaug 31 metai, šis skaičius interpretuojamas klaidingai. Vidurkis toks mažas dėl to, kad dauguma žmonių neišgyvendavo ankstyvosios vaikystės metų, būdavo daug vaikų mirčių. Tačiau tie, kurie išgyvendavo, gyveno kur kas ilgiau, nei 30 metų.
Ne, eskimai neturi 30 skirtingų žodžių sniego apibūdinimui
Nors kai kurie mokslininkai mano, kad kai kurios eskimų kalbos turi daugiau šakninių žodžių, reiškiančių „sniegą“, tačiau šis teiginys iš esmės yra ginčytinas. Ši klaidinga nuomonė kilo iš antropologo Franzo Boaso teiginio, kad eskimų-aleutų kalbų struktūra suteikia daugiau įvairovės, kai šakninius žodžius, reiškiančius sniegą, galima sujungti į naujus žodžius, klaidingo supratimo. Šie skirtingi žodžiai iš tiesų padeda apibūdinti konkrečius oro reiškinius.
Ne, Everestas nėra aukščiausias Žemės kalnas
Jei Havajų ugnikalnį Mauna Kea išmatuotume nuo jo povandeninio pagrindo, paaiškėtų, kad jo aukštis siekia daugiau nei 10 kilometrų, t.y. apie 1,2 km daugiau, nei Everesto aukštis. Taigi, nors Everestas atrodo aukštesnis, iš tikrųjų taip nėra.
Ne, nuo dangoraižio stogo numesta moneta negali užmušti
Galutinis krintančios monetos greitis yra nuo 50 iki 80 kilometrų per valandą, ir tai nėra pakankamai didelis greitis, kad mirtinai sužeistų žmogų – na bet kad sukeltų skausmą, tai faktas. Tad vis dėlto nerekomenduojama svaidyti monetas iš didelio aukščio.
Ne, „penkių sekundžių taisyklė“ neveikia
Bakterijos yra negailestingos ir nedvejodamos puola viską, su kuo netinkamai elgiamės. Tiesa, kuo ilgiau maisto gabalėlis guli ant žemės, tuo daugiau bakterijų jis sukaupia. Tad gal verčiau pertvarkykime „penkių sekundžių taisyklę“ į taisyklę „nemėtyk maisto“ – ir bus ramiau.
Ne, romėnai namuose neturėdavo kambarių išsivėmimui
Vomitoriumai buvo ne patalpa, kurioje romėnai eidavo išsivemti per bakchanališkas puotas, bet įėjimas (ir praėjimas) stadione ar amfiteatre. Lotynų kalbos žodis vomitorium (daugiskaita vomitoria), kilęs iš veiksmažodžio vomō, vomere – „išvirsti lauk“. Senovės romėnų architektūroje vomitorijos buvo skirtos greitam didelės minios išėjimui iš amfiteatrų ir stadionų – kaip ir šiuolaikiniuose sporto stadionuose bei dideliuose teatruose.
Ne, juodosios skylės nėra skylės
Juodosios skylės iš tikrųjų yra ne skylės, o labai tankūs objektai. Tokie tankūs, kad jų gravitacinis laukas neleidžia ištrūkti niekam, net šviesai. Būtent iš šio šviesos trūkumo ir kyla juodosios skylės „juodoji“ dalis. „Skylės“ dalis atsirado dėl to, kad viskas, kas patenka į juodąją skylę, joje įstringa visiems laikams (nors dėl pastarojo teiginio mokslininkai jau nesutaria).
Ne, „geležinė mergelė“ nebuvo viduramžių kankinimo prietaisas
Kai kalbame apie „geležinę mergelę“, paprastai įsivaizduojame, kad tai buvo žiaurus prietaisas, išrastas ir naudojamas viduramžiais, žmonių kankinimui. Tačiau realybė tokia, kad ji buvo išrasta tik XVIII a. – ir tik cirkui, siekiant sensacingumo bei pritraukti žiūrovus.
Ne, Bermudų trikampis nėra kažkuo ypatingas
Iš tiesų Bermudų trikampyje nėra nutikę daugiau paslaptingų laivų sudužimų ar pradingimų, nei kurioje kitoje intensyvioje laivybos zonoje. Tačiau tai yra viena judriausių laivybos zonų pasaulyje.
Ne, chamaleonai nekeičia spalvos tam, kad pasislėptų
Iš tikrųjų šių reptilijų spalvą nulemia jų nuotaika, temperatūra ir juos supanti šviesa.
Ramus chameleonas paprastai būna žalias, piktas chameleonas – geltonas, o romantiškai nusiteikęs (t. y. pasiruošęs poruotis) chameleonas iš esmės mirga visomis žmogui matomomis spalvomis.
