Sprendimas paremtas agreguotais nuasmenintais duomenimis iš šio mobiliojo ryšio tinklų Skandinavijos ir Baltijos šalyse, prie kurių jungiasi 16 mln. žmonių. Remiantis jais galima, pavyzdžiui, stebėti žmonių minias skirtingose vietose ir analizuoti jų judėjimo įpročius. Saugant žmonių privatumą, šie duomenys yra anoniminiai ir apjungti, pagal juos neįmanoma atsekti pavienių žmonių judėjimo – tik žmonių grupes.
„Tikime, kad savo sprendimus grįsdamos realiais duomenimis, savivaldos institucijos galės imtis efektyvesnių priemonių. TEI leidžia modeliuoti įvairias situacijas ir gauti rekomendacijų, kokie eismo organizavimo pokyčiai suteiktų didžiausią naudą“, – sako įmonės duomenų įžvalgų vadovas Kristoferis Ågrenas.
Bendrovės duomenų analitikos vadovė Ramunė Šabanienė sako, kad, išsprendus teisinio reguliavimo klausimus, greitu metu TEI sprendimas bus pritaikytas bei pasiūlytas ir Lietuvos rinkai.
Duomenis perkėlus į CERO modelį, kuris yra paremtas keliavimo įpročių tyrimais, galima įvertinti tikimybę, kiek žmonių, turėdami galimybę, rinktųsi kitokį transportą bei kokią įtaką kiekvienas pokytis turėtų transporto CO2 emisijoms. Be to, šiuos duomenis galima apjungti ir skaidyti pagal poreikį ar net analizuoti vieną konkretų maršrutą, palyginant, kokį pokytį turėtų skirtingi veiksmai bei kaip tai leistų sumažinti taršą.
TEI sprendimą pirmoji išbando prie Stokholmo (Švedija) įsikūrusi Jerfelos savivaldybė, turinti apie 80 tūkst. gyventojų.
Švedijoje kelių transportas sukuria maždaug ketvirtadalį visų šalies CO2 emisijų, todėl šios taršos mažinimas yra svarbus siekiant Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytų tikslų. Ir nors pandemijos įkarštyje transporto srautai šalyje buvo sumažėję 30 proc., žmonėms grįžtant į labiau įprastą gyvenimo ritmą judėjimas automobiliais ir jų emisijos vėl auga.
