Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) per itin trumpą laiką sukūrė tvirtą pagrindą inovatyviems sprendimams, o tai, neabejojama, padidins šalies konkurencingumą tarptautinėje arenoje ir dar labiau išaugins pasitikėjimą Lietuva.
Užtikrins patogesnį darbą institucijoms
„IVPK, kuriai nuo pat įsteigimo buvo keliami ambicingi strateginiai tikslai, veikla padėjo pasiekti ES informacinės visuomenės plėtros lygį. Tai buvo geras pasirengimas kitam, kur kas sudėtingesniam, etapui – viešojo valdymo skaitmenizavimui, jo infrastruktūros pertvarkymui“, – teigė IVPK direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas.
Kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija IVPK 2014–2020 m. ES investicijų finansavimo periodu įgyvendina Valstybės IT konsolidavimo ir valdymo pertvarkos programą, kuria siekiama sklandžiai konsoliduoti valstybės IT išteklius.
Kiek daugiau nei prieš metus IVPK įsteigtas tiesiogiai už IRT infrastruktūros konsolidavimą atsakingas Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamentas (VITC).
Jo direktoriaus Andžej Trachimovič teigimu, vykdant IRT infrastruktūros konsolidavimą, valstybės institucijų, pavyzdžiui ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, informacinės sistemos iš pasenusios bei saugumo reikalavimų neatitinkančios infrastruktūros (esamų serverinių) bus perkeltos į naujai sukurtą, centralizuotai valdomą Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrą, o papildomus resursus bus galima greitai ir patogiai užsisakyti pagal principą „tiek kiek reikia ir kada reikia“, kas iš esmės leis pagerinti efektyvumą, lankstumą bei saugumą, o taip pat sutaupyti iki 30 proc. IRT infrastruktūros palaikymui skiriamų lėšų“.
Tiesa, problemų, kurias paveldėjo už valstybės informacinių išteklių konsolidavimą atsakingos institucijos, būta nemažai: ligšiolinės Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos finansavimo laikotarpių investicijos IRT infrastruktūros plėtrai buvo skiriamos atskiroms valstybės institucijoms, o tai nulėmė didelę IRT infrastruktūros fragmentaciją šalyje.
Investicijos, skirtos atskiroms institucijoms, nebuvo efektyviai panaudojamos. Įsigyjama IRT infrastruktūra dažnai buvo perteklinė, diegiama skirtingose institucijose.
Infrastruktūra buvo valdoma neišnaudojant jos techninių galimybių, o veikiantis finansavimo mechanizmas nepakankamai užtikrino lėšų panaudojimo pagrįstumą, atsiperkamumą ir suderinamumą.
Neišvengiamas procesas
„Mūsų užduotis – kurti taip vadinamą valstybės debesį (angl. Cloud) ir konsoliduoti į jį valstybės įstaigas, kad jos lanksčiai ir efektyviai naudotų saugią IRT infrastruktūrą“, – pabrėžė A.Trachimovič.
Konsoliduoti valstybės informacinių išteklių valdymą nuspręsta prieš šešerius metus, 2018 metų pabaigoje patvirtintas konsolidavimo proceso modelis ir pradėti realūs darbai.
Įdiegus būtiną IRT infrastruktūrą ir pasirengus įstaigų konsolidavimui, 2020 m. buvo pradėti migravimo darbai į naujai sukurtą ir centralizuotai valdomą IRT infrastruktūrą.
Migravimo startui buvo pasirinktos 7 pilotinės įstaigos. Iki 2022 m. vidurio numatyta konsoliduoti dar apie 70 įstaigų, o galutinis tikslas – visos Vyriausybei pavaldžios įstaigos, kurių yra virš 300.
Valstybės informacinių išteklių konsolidavimas valstybės IRT infrastruktūros kūrimo ir eksploatavimo principus keičia iš esmės. Institucijoms nebereikia pačioms investuoti į nuosavą IRT infrastruktūrą, t. y. pirkti serverių, duomenų saugyklų, duomenų perdavimo tinklų įrangos, įsirengti duomenų centro patalpų – visus reikalingus IRT infrastruktūros išteklius jos gauna kaip debesijos paslaugą iš debesijos paslaugas teikiančio valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo.
Beje, sprendimą imtis Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo reformos padiktavo visame pasaulyje vykstantys IT paslaugų rinkos pokyčiai ir atsirandančios naujos tendencijos bei technologijos.
Šios technologinės tendencijos yra svarbios, visų pirma, todėl, kad skatina efektyviau valdyti turimą valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, o tai reiškia ir efektyviau naudoti viešuosius finansus, spręsti kibernetinės saugos iššūkius, o, diegiant techninius sprendimus, rinktis geresnės kokybės įrangą už mažesnę kainą.
Ekstremalių iššūkių akivaizdoje
IT konsolidavimo poveikį bei naudą jau spėjo pajusti institucijos, pirmosios įsitraukę į pertvarkos procesą. Liepos mėnesį vykusiame IVPK gimtadienio renginyje savo patirtimi dalijosi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Muitinės departamento atstovai.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir VITC bendradarbiavimas prasidėjo palyginti neseniai, tačiau itin įtemptu periodu – krizinėmis pandemijos sąlygomis.
Pasak ministerijos Veiklos administravimo skyriaus vadovės Ievos Mantės Valivonytės, tuo metu tiek išorėje, tiek viduje kilo daug ekstremalių iššūkių, kuriuos VITC, teikdamas informacinių technologijų paslaugas, padėjo sėkmingai išspręsti.
„Ministerijoje turėjome gana sudėtingą IT ūkį ir matėme, kad, padedant VITC, konsolidacijos procesas yra vienintelė išeitis mums susitvarkyti visus savo IT resursus“, – kalbėjo I.M.Valivonytė.
Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas pastebėjo, kad ir jų institucijoje atėjo laikas, kai reikia pirkti paslaugas, nes surinkti visą reikiamą IT kolektyvą su būtinomis kompetencijomis yra per didelė prabanga.
„Mintis konsoliduoti resursus, žmogiškuosius IT resursus, yra ekonomiška, racionali. Į tai mes einame“, – atkreipė dėmesį D.Žvironas. Jis džiaugėsi sukaupta gerąja bendradarbiavimo su VITC patirtimi ir sakė tikintis, kad bėgant laikui VITC perims visą muitinės IT ūkį. Iš to laimės tiek Muitinė, tiek muitinės paslaugų gavėjai, tiek visa visuomenė.
Tuometis Muitinės Informacinių sistemų centro direktorius Tautvydas Banelis įvertino VITC pagalbą sprendžiant muitinės problemas, kurios buvo iškilusios dėl pasenusios IRT infrastruktūros.
Stebint VITC žmonių darbą ir atsidavimą klientui neskaičiuojant laiko ir jėgų, siekiant kuo greičiau pasiekti kokybišką rezultatą, buvo išsklaidytos visos galimos abejonės ir prielaidos nepasitikėjimui. „Tai yra partneris, kuris bus visą laiką komandoje, plačiąja prasme“, – sakė T.Banelis.
Orientacija į rezultatą
Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktoriaus Mindaugo Ubarto vertinimu, šiandien Lietuvoje jau galime pasidžiaugti išties aukšto lygio sprendimais, susijusiais su viešojo sektoriaus skaitmenizavimu, ir IVPK yra kaip visos šios skaitmenos branduolys bei variklis.
„Infobalt“ vadovas antrino kolegoms: kito kelio nėra – norint būti konkurencingiems, efektyviems, realaus laiko Lietuva turės būti sukurta.
„Mums reikia, kad viskas veiktų čia ir dabar, realiu laiku, be jokių užstrigimų, ar tai būtų el. sveikata, ar muitinės paslaugų deklaravimas“, – komentavo M.Ubartas. Pasak jo, konsolidacija, paslaugų teikimas, skaitmenizacija yra neišvengiami, kaip dantų valymas, higiena, kaip ateitis.
Savo ruožtu, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis pripažino, kad su naujo padalinio atsiradimu sietinas stiprus visos institucijos proveržis.
„Su savo Valstybės IT paslaugų teikimo departamentu per šiuos metus IVPK padarė tai, ko, turbūt, daugelis netikėjo, kad išvis galima padaryti. Mes pamatėme labai reikšmingą IVPK transformaciją: iš į procesus orientuotos įstaigos ji transformavosi į įstaigą, orientuotą į rezultatą“, – teigė A. Cijūnaitis. Jis pabrėžė pagrindinį VITC tikslą – sudaryti visiems sąlygas greitai, paprastai ir efektyviai sukonstruoti ir teikti IT paslaugas, mažinti šių paslaugų teikimo kaštus.
Šiuo metu VITC IT paslaugų teikimo sutartis yra pasirašęs jau su 76 valstybės institucijomis. Iki 2026 m. pabaigos numatoma pasirašyti sutartis su 325 valstybės institucijomis.
O ir čia sustoti nesiruošiama: ateityje ruošiamasi plėsti IRT infrastruktūros apimtis, duomenų centrus, teikiamų IT paslaugų krepšelį, didinti valstybės IT paslaugų teikėjo komandą, ugdytis kompetencijas, optimizuoti bei automatizuoti veiklą.
Valstybės IT konsolidavimo ir valdymo pertvarkos programa finansuojama iš 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0020 „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir įgyvendinimas“ (baigiamas 2021 m. lapkričio mėn.) ir Nr. J06-CPVA-V-01-0003 „Valstybės debesijos paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimas“ (numatomas baigti 2023 m. rugsėjo mėn.).
Projektų įgyvendinimo metu nuveikta išties daug reikšmingų darbų: parengtas valstybės informacinių išteklių valdymo modelis, parengta teisinė aplinka valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimui ir debesijos paslaugų teikimui, įsteigtas Valstybės IT paslaugų teikėjas (VITC), nupirkta ir duomenų centruose patalpinta bei įdiegta reikiama įranga, sukurtas debesijos paslaugų katalogas, įsteigta pagalbos tarnyba (angl. Service desk), apmokyti VITC ir konsoliduojamų institucijų darbuotojai, sukurta debesijos paslaugų teikimo sąnaudų apskaitos metodika ir finansavimo tvarka.
Skaičiuojama, jog valstybės informacinių išteklių konsolidavimas ir valdymo pokyčiai leis sutaupyti iki 30 proc. lėšų skiriamų valstybės informaciniams ištekliams, jas bus galima panaudoti naujoms paslaugoms kurti bei kokybei gerinti.
Tolimesnis programos įgyvendinimas numatomas finansuoti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Valstybės informacinių išteklių infrastuktūros konsolidavimas ir įgyvendinimas“, finansuojamą iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonės Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ lėšų.
