Prieš parduodant prognozuota, kad už rankraščius bus sumokėta keturiskart mažiau. Galutinė suma smarkiai viršija bet kurią, sumokėtą už bet kokius šio genialaus mokslininko raštus.
Aukcione parduoti rankraščiai susiję su parengiamuoju darbu, atliktu prieš A. Einsteinui 1915 metais paskelbiant pagrindinį savo gyvenimo pasiekimą – bendrąją reliatyvumo teoriją.
Aukcionų namai „Christie's“, organizavę šį pardavimą aukcionų namų „Aguttes“ vardu, parduotus dokumentus vadina „neabejotinai vertingiausiu Einsteino rankraščiu, kada nors patekusiu į aukcioną. Prieš aukcioną prognozuota, kad už rankraštį gali būti sumokėta 2–3 mln. eurų.
Ankstesnės rekordinės sumos už A. Einsteino darbus buvo sumokėtos 2018 metais, kai už 2,8 mln. JAV dolerių (2,48 mln. eurų dabartiniu kursu) buvo parduotas vadinamasis „Laiškas apie Dievą“, ir 2017 metais, kai už 1,56 mln. dolerių (1,38 mln. eurų) buvo sumokėta už laišką, kuriame svarstoma, kokia yra laimės paslaptis.
Antradienį parduotas 54 puslapių rankraštis buvo parengta 1913 ir 1914 metais Šveicarijos mieste Ciuriche. Jį savo ranka parašė A. Einsteinas ir jo bendradarbis bei patikėtinis – šveicarų inžinierius Michele'is Besso.
„Christie's“ nurodė, kad rankraštis ateities kartoms buvo išsaugotas būtent M. Besso dėka.
Tai įvyko „tarsi per stebuklą“, kadangi Vokietijoje gimęs genijus pats vargu ar būtų pasilikęs, anot jo, paprastą darbo dokumentą, pažymėjo aukcionų namai.
Mūsų laikais šis rankraštis suteikia „stulbinamą galimybę pasinerti į XX amžiaus iškiliausio mokslininko protą“, pridūrė „Christie's“.
Jame aptariama bendroji reliatyvumo teorija, kuri remiasi 1905 metais paskelbta specialiąja reliatyvumo teorija, visų pirma žinoma dėl garsiosios lygties E=mc2.
A. Einsteinas mirė 1955 metais, būdamas 76-erių. Jis laikomas vienu iškiliausių visų laikų fizikų teoretikų.
Reliatyvumo teorijos atnešė perversmą šioje mokslo srityje ir leido visiškai kitaip pažvelgti į objektų judėjimą erdvėje ir laike.
1913 metais M. Besso ir A. Einsteinas „gvildeno vienas iš problemų, dešimtmečius kėlusių susirūpinimą mokslo bendrijai: Merkurijaus planetos orbitos anomaliją“, rašo „Christie's“.
Šiame juodraštyje yra „tam tikras skaičius nepastebėtų klaidų“, pridūrė aukcionų namai.
Kai A. Einsteinas aptiko šias klaidas, jis rankraštį išmetė, ir šį pasiėmė M. Besso.
„Einsteino mokslo dokumentai, susiję su šiuo laikotarpiu ir apskritai iki 1919 metų, yra itin reti“, – pabrėžė „Christie's“.
„Kadangi tai vienas iš dviejų mums žinomų darbinių rankraščių, dokumentuojančių bendrosios reliatyvumo teorijos genezę, nepaprasta tapti Einsteino darbo liudininkais“, – rašo aukcionų namai.
A. Einsteinas taip pat daug prisidėjo kuriant kvantinės mechanikos teoriją ir 1921 metais pelnė Nobelio fizikos premiją.
Jis taip pat tapo populiariosios kultūros ikona dėl savo lakoniško sąmojo, taip pat dėl nuo jo įvaizdžio neatskiriamos pasišiaušusių plaukų kupetos ir vešlių antakių.
