Piešinyje ant molinės lentelės pavaizduotas iš pažiūros suirzęs, barzdotas vyriško lyties vaiduoklis, kurį moteris už virvės veda į požemių pasaulį. Šalia piešinio išraižytame rituale aiškinama, kad sprendimas, kaip pašalinti įkyrius vyriškos lyties vaiduoklius, būtų surasti jiems mylimąją.
Apie tai, kad Britų muziejaus Londone saugyklose tyrinėdamas su vaiduokliais susijusias lenteles, muziejaus Artimųjų Rytų skyriaus vyresnysis kuratorius Irvingas Finkelis aptiko piešinį ir išvertė aprašytą ritualą, pranešė „The Guardian“.
Britų muziejus šią lentelę įsigijo XIX a., kartu su tūkstančiais kitų lentelių iš Babilono – senovinio miesto, stūksojusio maždaug už 100 km į pietus nuo Bagdado, dabartiniame Irake. Šios lentelės leidžia suprasti, kaip atrodė gyvenimas pačiam Babilone – ir platesniame regione, vadinamame Mesopotamija.
Lentelė yra pakankamai maža, kad tilptų vienoje rankoje, ir bent pusės jos trūksta. I.Finkelis žinojo, kad lentelės tekste – senovinėje Artimųjų Rytų rašto sistemoje – aprašomas vaiduoklių išvarymo ritualas, tačiau atidžiau neištyrė lentelės tol, kol nepradėjo dirbti prie savo naujosios knygos „The First Ghosts“.
Atidžiau įsižiūrėjęs, mokslininkas aptiko plika akimi vos matomą piešinį ir atpažino vaiduoklį bei moterį. „Šie personažai tarsi staiga nužengė iš mito, – sakė Finkelis. – Tai buvo labai įdomu“. Paveikslas pasitarnauja kaip vaizdinė priemonė ritualui, kurį matyt atlikdavo egzorcistas.
Rituale nurodoma, kad reikia pasigaminti vyro ir moters figūrėles ir aprūpinti jas tam tikrais daiktais, įskaitant kelionės reikmenis vyrui ir baldus moteriai. Tuomet figūrėlės turi būti palaidotos kartu Saulei tekant, o egzorcistas turi perskaityti burtažodį. Užkalbėjimas ant lentelės yra neišsamus, bet jis prasideda saulės dievo Šamašo, kuris buvo atsakingas už vaiduoklių perkėlimą į požeminį pasaulį, iškvietimu.
Tai buvo ne simbolinis, o pažodinis ritualas, sakė I.Finkelis. Egzorcistas turėjo perkelti vaiduoklį į figūrėlę, kad šis galėtų iškeliauti su Šamašo palaiminimu. Paskutinėje ritualo eilutėje įspėjama: „nežiūrėk už nugaros“. Istorikas mano, kad šis įspėjimas buvo skirtas figūrėlėms, kai jos patekdavo į požeminį pasaulį, tačiau nėra tuo tikras – galbūt ši žinia buvo skirta ir egzorcistui, kai jis palikdavo figūrėles.
Tikėtina, kad ši lentelė yra iš egzorcisto bibliotekos arba šventyklos. I.Finkelis sakė, kad šį retą piešinį greičiausiai sukūrė tikras meistras, nes molis yra nepavydėtinai sudėtinga piešimo aplinka, reikalaujanti gerų įgūdžių.
Mokslininkas tikisi, kad naujoji knyga nušvies Mesopotamiją vaiduoklių istorijos kontekste ir parodys, kokia artima šiandienai yra senovės Mesopotamijos kultūra. „Iš šių puslapių išnyrantys žmonės neatrodo kaip muziejinės konstrukcijos, jie neatrodo kaip keistuoliai iš kitos planetos – jie atrodo kaip žmonės, kuriuos mes atpažintume kaip saviškius“, – sakė knygos autorius.
Pasak IFinkelio, šių laikų žmonės Mesopotamijos kultūroje atpažintų savo baimes, nerimą ir ritualus. „Visi šie dalykai sudaro labai atpažįstamą vaizdą, t.y. po visu šituo slypinti žmonija yra ta pati žmonija, kuri egzistuoja ir šiandien“, – sako jis.
Parengta pagal „Live Science“.
