Nustatyta, kad Milano vienuolio parašytame dokumente, datuojamame maždaug 1345 m., yra tai, kas atrodo kaip nuoroda į Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantę – o tai rodo, kad italų jūrininkai jau žinojo apie šį žemyną maždaug 150 metų prieš Kristupui Kolumbui į jį išplaukiant.
Galvaneuso Flamma veikalas, pavadintas „Cronica universalis“, parašytas lotynų kalba ir iki šiol nėra publikuotas kaip knyga. Jame autorius bando išsamiai aprašyti viso pasaulio istoriją nuo jo sukūrimo iki XIV amžiaus.
„Viduržemio jūros regione pirmą kartą paminėtas Amerikos žemynas, nors ir „embrioniniu pavidalu“, – sako Milano universiteto Literatūrologijos, filologijos ir kalbotyros katedros profesorius Paolo Chiesa.
Vienuolis rašo apie kraštą, vadinamą Marckalada, ir esantį į vakarus nuo Grenlandijos – kuris sutampa su kelių islandų šaltinių minimu Marklando regionu. Greičiausiai tai reiškia šiuolaikinį Labradorą arba Niufaundlendą.
Manoma, kad vienuolis apie Marckaladą arba Marklandą išgirdo iš pažinčių Genujoje, esančioje į pietus nuo Milano. Kyla klausimas, ką tiksliai Kolumbas tikėjosi rasti, kai 1492 m. išplaukė į vakarus.
Nors dokumentą riboja to meto žinios – pavyzdžiui, jame teigiama, kad po Marckaladą klajoja milžinai – jis dera su kitais pasakojimais apie šį Šiaurės Amerikos regioną, tokiais kaip svarbiu islandų tekstu „Grenlandų saga“ (isl. Grœnlendinga saga).
„Ši ištrauka [apie Marckaladą] yra išskirtinė dėl savo geografinės kilmės: ji ne iš Šiaurės šalių, kaip kad kitų paminėjimų atvejais, bet iš šiaurės Italijos“, – tyrime rašo P.Chiesa.
„Vienuolio aprašytoje Markaladoje „gausu medžių“, ne kitaip nei grenlandiečių sagoje minimame miškingame Marklande, čia gyvena gyvūnai“.
Tai prieštarauja kitiems tuometiniams šiaurės kraštų aprašymams – pavyzdžiui, Grenlandija buvo vadinama „niūria ir nederlinga“, nors nebuvo įrodymų, kad italų jūreiviai būtų ten plaukę.
Pats Kolumbas gimė Genujoje, nors į savo garsiąją kelionę išplaukė iš Ispanijos – todėl neatmestina, kad jis galėjo išgirsti pasakojimus apie Šiaurės Amerikos žemes iš jūreivių, kurie dažnai lankydavosi šiame uoste.
Žinoma, kad Genuja palaikė gerus ryšius su šiaurės šalimis, kaip rodo pažangi Galvaneuso Flamma laikais nubraižytų žemėlapių geografija – o tai patvirtina mintį, kad vienuolis iš tiesų žinojo, apie ką rašo.
Neatrodo, kad italų ar katalonų jūrininkai kada nors būtų išsilaipinę Islandijoje ar Grenlandijoje – tačiau tikėtina, kad jie galėjo išgirsti pasakojimus apie tuos kraštus prekybos keliais, net jei Marckalada ar Marklandas nebuvo pakankamai žinomi, kad būtų įtraukti į kokius nors oficialius tuometinius dokumentus.
„Šie gandai buvo per daug migloti, kad būtų galima rasti nuoseklumo kartografiniuose ar moksliniuose atvaizduose“, – sako P.Chiesa.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Terrae Incognitae“.
Parengta pagal „Science Alert“.
