Bet gaminant cheminį pluoštą gali būti naudojamos kenksmingos medžiagos. Toks pluoštas lėtai yra, o kenksmingos medžiagos kaupiasi aplinkoje ir kenkia sveikatai.
Cheminis pluoštas gaunamas chemiškai apdorojant polimerus. Jis skirstomas į dirbtinį, gaminamą iš gamtinių polimerų, ir sintetinį, gaminamą iš sintezės būdu gautų polimerų. Labiausiai paplitęs dirbtinis pluoštas – viskozinis ir acetatinis – gaminamas iš celiuliozės. Sintetinio pluošto – poliesterinio (lavsanas) arba poliamidinio (kapronas, nailonas) – žaliava gaunama dažnai iš naftos produktų.
Idėja pagaminti dirbtinį pluoštą, panašų į natūralų, kilo dar XVII a. Anglų mokslininkas Robertas Hooke’as 1665 m. rašė, kad jo nepalieka mintis, jog galima pagaminti masę, panašią į gaminamą šilkverpio vikšro ar net geresnę, iš kurios būtų galima gaminti plonyčius siūlus.
1855 m. šveicarui George’ui Audemarsui buvo išduotas dirbtinio pluošto gamybos iš celiuliozės nitrato patentas. Pirmieji viskozinio pluošto gamybos technologiją 1902 m. patentavo anglai Charlesas Frederickas Crossas, Edwardas Johnas Bevanas ir Claytonas Beadle’is. Jo gamyba pradėta 1905 m. Šis iš celiuliozės gaminamas pluoštas atsparus organiniams tirpikliams, aukštai temperatūrai, bet sudrėkęs praranda stiprumą. Tuo pat metu pasiūlyta pluošto gamyba ir iš celiuliozės acetato, 1920–1921 m. pradėta pramoninė jo gamyba.
JAV įmonėje „DuPont“ 1935 m. iš žaliavos, gautos iš naftos, pagamintas pirmasis sintetinis pluoštas – nailonas. Tuomet rašyta, kad ši medžiaga gaminama iš anglių, oro ir vandens ir kad šio audeklo siūlai yra stiprūs kaip plienas ir ploni kaip voratinklis. Jį ypač pamėgo moterys, kai 1940 m. iš nailono pradėta gaminti pėdkelnes. Jis naudojamas ir parašiutų, oro balionų, palapinių, rankinių, žvejybos tinklų, drabužių gamyboje.
Praėjus maždaug dešimtmečiui po nailono gamybos pradžios pasirodė poliesterinis pluoštas. 1940–1950 m. dirbtiniai pluoštai gaminti iš gamtoje randamų polimerų ir sudarė nedidelę naudojamų pluoštų dalį – daugiausia naudoti natūralieji. Vėliau prasidėjo sintetinių pluoštų era.
Cheminis pluoštas naudojamas drabužių, čiužinių, rankšluosčių, užuolaidų, kilimų gamyboje, galanterijos, mašinų pramonėje, kosmonautikoje, cigarečių filtrams, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Dažnai cheminis pluoštas naudojamas su natūraliais pluoštais: vilna ar medvilne, dėl to audinys įgyja abiejų pluoštų savybių.
Sintetiniai pluoštai kai kuriais atžvilgiais pranašesni už natūraliuosius.
