Lietuvos robotika – dar ankstyvoje stadijoje
Specialisto teigimu, istoriškai Lietuva yra stipri pramonės šalis, turinti gausų pramoninį palikimą, bet poreikis robotikai šalyje yra vis dar yra besivystantis. Pagrindinė to priežastis – buvusi pigi darbo jėga. Kol buvo darbuotojų, atliekančių pareigas už minimalų mokestį, nebuvo ieškoma kitų alternatyvų. Dėl šios priežasties robotika į Lietuvą atkeliavo vos prieš dešimtmetį, ir yra dar visai ankstyvoje stadijoje.
„Yra terminas „robotų skverbtis“, skirtas apskaičiuoti naudojamų robotų skaičių pramonėje. Jis nurodo, kiek 10 000 darbuotojų tenka robotų. Lietuvoje šis skaičius siekia vos 10, o Europos vidurkis yra apie 110-120. Tai leidžia suprasti, kad šalis yra dar tik pačioje robotizacijos pradžioje“, – teigia J.Katkus.
Neturint vietinės pramonės, išauginto inovacijų poreikio ir patirties, Lietuvos robotų pramonei yra sunkiau įsiskverbti į rinką. Analogišku pavyzdžiu robotikos ekspertas laikytų Vokietiją, kuri dar prieš keliasdešimt metų pradėjo kurti robotizuotą liniją, užaugino ne vieną studentą, robotikos specialistus, sukaupė žinių ir dabar robotikos srityje yra viena iš stipriausių Europos valstybių. J.katkaus teigimu, kol Lietuva nejautė styginio poreikio automatizuotis, tol robotika šalyje neklestėjo.
Augimą spartina poreikis
Viena iš sparčiausių robotikos augimo paskatų – augantis įmonių automatizavimo poreikis. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, pingant technologijoms, įmonės siekia optimizuoti gamybos procesus, tokiu būdu išauga robotų naudojimo poreikis ir siūloma vis daugiau sprendimų, kaip pritaikyti robotus įmonių poreikių patenkinimui. Pavyzdžiui, J.Katkaus vadovaujamos įmonės „Factobotics“ pagrindinis tikslas yra surasti pramonines problemas ir pasiūlyti automatizuotą jų sprendimo būdą.
„Mes nesame tipinė automatizavimo kompanija, kuri atvažiuoja ir pasiūlo pastatyti du robotus, du konvejerius ir turėti gamybinę liniją. Čia yra klasikinis standartinės kompanijos požiūris. Mes žiūrime į įmones, suteikdami sprendimo būdą ar produktą, kuris padeda gaminti efektyviau ir greičiau“, – teigia specialistas.
Šiuo metu pagrindinis tikslas yra automatizuoti darbo vietas, kuriose trūksta žmonių. Kai senesnės kartos specialistai išeina į pensiją, jaunesnės kartos darbuotojai neužima jų pozicijos ir atsiranda darbuotojų trūkumas. Dažniausiai taip įvyksta vietose, kur yra didelis fizinis krūvis: didžiagabaričių daiktų stumdyme, kilnojime, pakavime, perkėlime, dažyme ir kt.
„Tokiu atveju robotai padeda išgelbėti darbo vietas ir darbo našumą. Jie pritraukia darbuotojus ir atlieka tuos darbus, kurių žmonės nenori atlikti. Tarkime, nereikės sukrauti per dieną penkiasdešimt cemento maišų – tai padarys robotas – o žmogaus darbas bus vairuoti autokratą, sugalvoti, kaip užkrauti robotą, jį valdyti, sutepti alyva ir atlikti kitus nefizinius darbus. Žmonės galės dirbti efektyvesnį darbą ir išvengti nugaros traumų ar kitų problemų“, – dėsto J.Katkus.
Taip pat spartesnio augimo prisidėti gali mokslo bei verslo bendradarbiavimas. Svarbu generuoti kuo didesnį inovatyvių idėjų lauką, diegti naujas technologijas, robotizuoti sprendimus ir skaitmetizuoti įvairias problemas – o tam reikalingi nauji specialistai.
„Robotika turi populiarėti tarp studentų, jaunų žmonių, norinčių kurti įmones, taip atsiras valstybės palaikymas ir robotikos plėtra žymiai išaugs“, – sakė specialistas.
Ar robotai perims žmonių darbus?
Pasak J.Katkaus, pasaulyje yra įmonių, kuriose žmonių darbą yra perėmę robotai, tačiau tai susiję ne su pramoniniais gaminiais, o dirbtiniu intelektu. Robotai su dirbtinio intelekto elementais nėra užprogramuoti vykdyti vien pasikartojančius judesius, jie pradeda programuoti patys, priklausomai nuo pateikiamos užduoties.
„Pasaulyje yra važinėjančių robotų, kurie patys sugeba nusistatyti maršrutą, yra keturkojų robotų, kurie atlieka sargo darbą, tokių, kurie gali skaityti, atlikti analitines užduotis, įvairias operacijas ir kitus loginius darbus. Tai jau yra dirbtinis intelektas, galintis sukelti socialines ir ekonomines problemas. Tokie robotai žmoniją palies daug platesniu mastu, apimant ne tik gamyklas, tačiau ir žmones, kurie dirba biuruose. Įmonės, norėdamos kelti darbo našumą, gali pereiti prie būtent tokio darbo automatizavimo“, – kalba J.Katkus.
Kad dirbtinis intelektas perims specialistų darbus, Lietuvai kol kas negresia. Vieninteliai sektoriai, kurie yra automatizuojami – įmonės, kurioms reikalingi robotai, padedantys dirbti ir gaminti tuos pačius produktus ir inovuodami patį gamybos procesą.
Lietuvos įvaizdis pasauliniu lygmeniu
Lietuvos robotikos įmonės pamažu skverbiasi ir į Europos rinką ir viena žymiausių organizacijų, kuriai šalis priklauso – „EU robotics“. Taip pat neseniai Lietuva įstojo į Tarptautinę robotikos federciją. J.Katkaus teigimu, nors ir mažais žingsniais, Lietuva plečia savo tarptautinį tinklą ir yra įtraukiama į robotikos žemėlapį.
Nors ir siekiama paspartinti automatizavimo tempą pasauliniu lygmeniu, kol kas vis dar yra sunku pritraukti tarptautinių investuotojų. Pagrindinė priežastis yra ta, jog žinių apie robotiką vis dar nėra daug ir gyvuoja vos keletas stiprių robotikos įmonių, matomų tik šalies lygmeniu, o tai nesuformuoja stiprios Lietuvos ekosistemos.
„Mes tikimės, kad kompanijos po truputį pasirodys ir pasauliniu lygmeniu, taip pritrauksime tarptautinių investicijų. Žinoma, reikia laiko, tai yra etapas, kurio neprašoksime. Jau dabar jaučiame, kad poreikis didėja, tai jau yra geras ženklas“, – kalbėjo J.Katkus.
Lietuvos robotikos perspektyva
Į Lietuvos robotikos ateitį J.Katkus žvelgia optimistiškai. Specialistas tikisi, kad jau esančios robotikos įmonės ateityje tik dar labiau augs ir plės savo veiklą ir už šalies ribų.
„Tikiuosi, kad pagaliau turėsime pirmąjį sėkmingą robotikos projektą. Tarkime, sėkmingą robotinę orkaitę, kurią naudotų dešimt, o galbūt šimtas tūkstančių žmonių visame pasaulyje. Tai Lietuvai būtų didžiulė sėkmė. Jeigu metalo sektorius žinotų robotinę sistemą, produktą, kaip mes žinome „Bosch“ orkaitę, tai būtų didelis pasiekimas ir garbė“, – interviu metu kalbėjo J.Katkus.
