„Jei norite turėti interneto svetainę ar el. paštą su savo pasirinktu pavadinimu, domeno registravimas yra būtinas veiksmas, kurį turite atlikti. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad domeno registravimas kasmet pratęsiamas iš naujo, todėl jo negalima pasisavinti visam laikui. Bet kuris domeną užsisakęs asmuo turėtų nepamiršti ir toliau juo rūpintis, nes tik šitaip bus išlaikomas jo valdymas. Priešingu atveju gali nutikti taip, kaip visai neseniai ir matėme kalbant apie žinomą šalies politiką: paliktą be priežiūros domeną perėmė kiti žmonės ir panaudojo jį savo tikslams“, – sako „Interneto vizijos“ technologijų vadovas Elidijus Čypas.
Domeną susikurti gali kiekvienas
Domeno susikūrimas nereikalauja didelių informacinių technologijų žinių, tad jo sukūrimas yra nesunkus, kaip išskiria ekspertas.
„Domeno registravimas vyksta labai paprastai. Tereikia rasti laisvą ir tinkamą domeną, t. y. jus dominantį svetainės pavadinimą, nurodyti rekvizitus, kuriais norima jį registruoti ir apmokėti nustatytą mokestį už atitinkamą domeno pavadinimą. Atlikus šiuos veiksmus, jūsų domenas bus operatyviai užregistruotas. Automatizuotą registravimą turinčiose svetainėse, registravimas užtrunka tik kelias minutes, tad savo naujai registruotu domenu galėsite naudotis praėjus vos kelioms valandoms po paslaugos mokesčių apmokėjimo. Visgi nors domeną įsigyti yra paprasta, tačiau nereikia pamiršti jo išlaikymo. Nenorint, kad jūsų domeną pasisavintų kas nors kitas, jums tereikia prasitęsti teikiamą paslaugą ir sumokėti visus reikiamus mokesčius. Patogumo dėlei visos sąskaitos yra siunčiamos nurodytu kontaktiniu adresu, tad sąskaitas ir pranešimus apie pasibaigiančią paslaugą jūs neabejotinai gausite“, – teigia E.Čypas.
Prarasti domeną nėra neįprasta
Pasak eksperto, nepaisant tikrai paprastos priežiūros, atvejis, kai anksčiau turėtas asmeninis interneto puslapis pradėjo vesti į kitokio turinio svetainę, tikrai nėra unikalus.
„Savo darbe su domenų perėmimo situacijomis susiduriame pakankamai dažnai ir todėl visuomenėje neseniai pagarsėjęs žinomo politiko atvejis mūsų per daug nestebina. Tai įsitenka į gana įprastą kenkėjišką veiklos modelį. Jei pastebime nukreipimus (ar mus informuoja buvęs domeno savininkas) į pornografinio pobūdžio svetainę, tada ir patys galime imtis iniciatyvos blokuoti svetainę, tačiau kai nukreipimas yra į konkurento svetainę, tada nelabai kuo galime padėti. Visgi panašios situacijos atsitinka dėl vienos priežasties. Ir tai – ne kibernetinė ataka ar svetainės nulaužimas. Viskas yra daug paprasčiau: svetainės turėtojai į tokias situacijas patenka tada, kai pamiršta pratęsti paslaugą ir ignoruoja paslaugos teikėjo žinutes. Dar didesnį domeną praradusių savininkų nerūpestingumą įrodo ir tai, kad net ir neapmokėtas domenas visada 30 dienų prabūna „karantine“. O „karantinu“ vadiname tą laikotarpį, per kurį domenas nustoja veikti, tačiau esamas savininkas dar gali atstatyti jo veikimą ir pratęsti paslaugą savo vardu. Taigi, tik po 30 neveiksnumo dienų domenas tampa laisvai prieinamu visiems. Todėl galimybė prasitęsti užsakytas paslaugas yra prieinamos visiems ir tam net suteikiamas gana palankus terminas“, – aiškina E.Čypas.
Situaciją pataisyti nelengva
Kaip teigia E.Čypas, neseniai pagarsėjęs įvykis su žinomu politiku išsisprendė gana lengvai, bet įprastai viskas būna kur kas sudėtingiau. „Situacija lengvesnė gali būti tada, kai domenas yra registruotas konkrečiu vardu ir pavarde. Dėl to yra daug lengviau identifikuoti, kam tas domenas turėtų priklausyti. Be to, šiuo konkrečiu atveju naujasis savininkas nukreipė domeną į nelegalaus turinio svetainę, kuri prieštarauja egzistuojantiems teisiniams reguliavimams. Todėl tokį domeną bandyti atgauti yra lengviau. Kita vertus, jei taip „pavogtas“ domenas būtų tiesiog tinklaraštis arba įmonės svetainė su kokiu nors bendriniu žodžiu, pavyzdžiui, „nubegti.lt“, susigrąžinti domeną būtų daug sunkiau. Vien todėl, kad nėra galimybės įrodyti, jog jis turi priklausyti kuriam nors konkrečiam asmeniui. Maža to, jeigu naujasis domeno užsakovas pradeda rimtai kurti svetainę, kuri atitinka domeną, tada ypatingai sunku įrodyti, kad naujasis savininkas atlieka neteisėtus veiksmus ir bando nesąžiningai konkuruoti su toje pačioje srityje esančia įmone“, – išskiria ekspertas.
Anot E.Čypo, matydami tokias problemas galime nustatyti vieną iš labai aktualių visuomenės bėdų. Tai yra vis dar gyvuojantis informacinių technologijų saugos reikalavimų ignoravimas ir nepaisymas. Tik tuomet, kai kibernetinę erdvę traktuosime taip pat rimtai kaip ir fizinę realybę, galėsime išvengti tokių ir panašių netikėtumų.
