Be to, ta proga trečiadienį Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose bei istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
Pirmiausia ant Girnikų kalno Šiaulių rajone rengiama talka, ten bus palydėta saulė ir įžiebta Baltų vienybės ugnis. Vėliau ugnies ženklas keliaus per kitus piliakalnius: Medvėgalio, Gaudkalnio, Sprūdės, Širmės, Žąsugalos, Šatrijos, Bubių, Sauginių, Vainagių, Šilėnų, Naisių.
Trečiadienį Estiją, Latviją ir Lietuvą bendrai vakaronei sujungs tradicinių šokių akcija „Visa „Baltica“ šoka“, išaugusi iš jau įprasta tapusios akcijos „Visa Lietuva šoka“.
Liaudiški šokiai bus šokami įvairių Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, kiemuose, ant piliakalnių.
Vilniuje, Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto, renginys „Deivė Paukštė“ pakvies pasinerti į ugnies ir šviesų reginį, palydimą muzikos bei renginio idėjas įprasminančių tekstų.
Lygiadienio akcentais taps Neries krantinėje nusidrieksiantys Marijos Gimbutienės tyrinėtų archeologinių radinių ornamentus atkartojantys raštai, ugnies šokiai bei muzikinės Ado Gecevičiaus ir Viltės Ambrazaitytės liaudies dainų interpretacijos.
2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną – paskelbė Baltų vienybės diena.
Žaliūkių malūnininko sodyboje bus švenčiamas Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena
Trečiadienio vakarą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje bus švenčiamas Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena. Tai – astronominė rudens pradžia ir metas, kai diena vėl susilygina su naktimi. Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos virsmo metas.
Rudens lygiadienis, arba Lygė nuo seno laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai (bendraminčių, bendradarbių susibūrimai), buvo dėkojama dievams už derlių. Šią dieną, pagal senuosius papročius, netinka būti vienam namuose.
Garsus XV a. lenkų istorikas Janas Dlugošas rašė: „Lietuviai turėjo savo šaliai būdingą senovinį apeiginį paprotį: prisirinkę žemės duodamų vaisių, spalio mėnesio pradžioje drauge su žmonomis, vaikais ir šeimynykščiais eidavo į miškus, kuriuos laikė šventais, ir tris dienas iš eilės savo dievams aukodavo jaučius, avinus bei kitus gyvulius – sudegindavo juos; o pasibaigus trijų dienų aukojimo apeigoms, imdavo puotauti: žaidė, šoko, valgė ir numesdavo maisto bei nuliedavo gėrimo kaip auką dvasioms.
Tarp visų kitų šis aukojimas buvo ypač svarbus ir kasmet atliekamas, ir niekam nevalia buvo jo nepaisyti.“ Laikas istoriko raštuose nurodytas pagal senąjį kalendorių, dabar jis atitiktų rugsėjo pabaigą.
Malūnininko sodyboje, dėkojant už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą šių metų derlių, bus atliekama aukojimo apeiga – sudeginti iš šiaudų padaryti tradiciniai simboliai. Svarbiausias jų – ožys. Kaip ir kitose Lietuvos vietose, taip ir Žaliūkių malūnininko sodyboje aukojamas ožys – šiaudinis.
Daugelis šiauliečių, pravažiuojančių pro malūnininko sodybą, mato kieme iškilusias tris nendrių skulptūras ir pagalvoja, kad per rudens lygiadienį jos bus sudegintos. Skulptūros, sukurtos gerai žinomų šiauliečių dailininkų Redos ir Arūno Uogintų iš nendrių – ilgaamžės medžiagos. Jos atlaikys lietų ir vėją, tad sodybos kieme stovės ne vienerius metus ir sudegintos nebus. O visai neseniai sukurta meškos skulptūra, stovinti pačiame sodybos viduryje, dar ir mažai kam matyta.
Šventėje bus galima sužinoti, ką reiškia meška šiauliečiams, kodėl ji tokia svarbi žemaičiams ir ką ji veikia rudens lygiadienyje. Prisiminsime, ką simbolizuoja kitos skulptūros – jautis, Rasa.
Rugsėjo 22-ąją, per rudens lygiadienį, Lietuvoje, Latvijoje ir netgi Gudijoje taip pat švenčiama Baltų vienybės diena, žyminti mūsų krašte vykusį Saulės mūšį. 1236 m. susivienijusios baltų gentys pasiekė triuškinamą pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje ties Šiauliais. 2000-aisiais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.
Ir vaikai, ir suaugę, laukiantys sutemų ir ugnies, galės išmokti senoviškų žaidimų, nusivyti Lietuvos ar Latvijos vėliavų spalvų virvutę, išsikepti ir paragauti piemenų duonos, o sutemus, kaip ir daugelyje Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Lenkijos ir kitų su baltų istorija susijusių pasaulio vietų, prie Žaliūkių vėjo malūno uždegsime baltų vienybės sąšaukos laužą.
Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje ir Europoje įsikūrusioms tautoms, todėl vienu metu uždegama ugnis šiandien taip pat prasminga.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė sako, kad ugnis – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – mūsų visų vienybė. Kartu prie laužo būti ir vienytis kvies Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) ir Šiaulių Gegužių progimnazijos folkloro ansamblis „Gasužis“ (vad. Rosita Kalinienė ir Arūnas Stankus).
„Kūrendami laužą, prisiminsime ir dar vieną rudens lygės paprotį: ugnį, išneštą iš trobos per Kupolines, iš laukų vėl parnešime į malūnininko trobą ir įkursime krosnį. Ne veltui seniau sakydavo, kad per Kupolines ugnis išeina iš trobos į laukus, o per lygiadienį iš laukų sugrįžta į trobą“, – sako S. Milvydienė.
