Pritaikius šią įžvalgą ir buvo išrasta kompaso rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis.
475–221 m. prieš mūsų erą konstruktoriai iš magnetinio mineralo padarė „šaukštą“, kuris kvadratinėje plokštėje nukrypdavo šiaurės ir pietų kryptimi.
986 m. enciklopediniame žodyne vienas mokslininkas magnetą pavadino akmeniu, kuris rodyklei gali duoti kryptį.
Bet tik laivas kompasą padarė prietaisu, kuriuo buvo galima tyrinėti ir užkariauti pasaulį. 1119 m. kinų kronika mini džonkas – burlaivius aukštai iškeltu priekiu ir laivagaliu, kurių kursas buvo nustatomas kompaso principu.
Į Europą kompasą XI–XII a. atvežė pirkliai Didžiuoju šilko keliu. Netrukus Europa jau pati juos gamino ir tobulino. Iš pradžių tai buvo įmagnetintos adatos, pritvirtintos prie kamštinio medžio pagrindo ir įdėtos į dubenį su vandeniu.
XIII a. europiečiai rodyklę sujungė su kompaso rože – laipsniais sudalytu disku, kuris teikė tikslius krypčių duomenis visomis pusėmis. Toks beveik nepakitęs šis prietaisas išliko iki mūsų laikų.
Teigiama, kad I–XI a. Skandinavijos vikingai, keliaudami Baltijos, Šiaurės jūromis ir Atlanto vandenynu į dabartines Islandijos ir Kanados teritorijas, jau naudojosi dabartinio kompaso prototipu.
Dabar visuose didžiuosiuose laivuose ir lėktuvuose magnetiniai kompasai pakeisti modernesniais girokompasais, bet juos vis dar naudoja žvejai, buriuotojai, orientacininkai, žygeiviai, alpinistai.
Pirmųjų Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, sumaniusių perskristi Atlanto vandenyną, lėktuve „Lituanica“ buvo įmontuoti paprasčiausi aeronavigacijos prietaisai: posūkio ir pokrypio rodyklės, magnetinis ir indukcinis kompasai, girokompasas, sekstantas, laikrodžiai.
1933 m. liepos 17 d. nukritusio lėktuvo liekanos po savaitės – liepos 24-ąją – geležinkeliu buvo atgabentos į Kauną, o iš stoties – į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Tarp jų – ir Atlanto užkariautojų navigacijos prietaisai.
Klaipėdos rajone, Rubiškių vienkiemyje, kur gimė S.Darius, po jo žūties pavadintame Dariaus kaimu, eksponuojamas simbolinis granitinis kompasas, nuo kurio tiksliu azimutu pasodinti medeliai žymi kryptis ir atstumus iki Niujorko, Kauno, Soldino, Klaipėdos ir Vytogalos – S.Girėno gimtinės.
