„Kad užtikrintų savo žemių suverenumą, Danijos laivynas turi specialų padalinį, kurio tikslas užtikrinti Grenlandijos žemių saugumą. Šis ypatingas dalinis vadinasi „Sirijaus šunų rogių patrulis“ arba daniškai – „Slædepatruljen Sirius“, – pasakoja D.Antanaitis.
Jo teigimu, patrulis veikia ypatingai atšiauriomis Arkties sąlygomis. Paprastai patrulį sudaro du kariai ir keliolika šunų. Kariai išvyksta patruliuoti šiaurines Grenlandijos žemes du kartus per metus, kai ledas yra pakankamai storas. Pirmas patrulis išvyksta lapkričio mėnesį, o grįžta gruodį. Antras patrulis ilgesnis – išvyksta sausį, o grįžta tik birželio mėnesį. Viso patrulio metu kariai paprastai nesutinka jokio kito žmogaus, todėl psichologinis suderinamumas, ypač veikiant nuolatiniame šaltyje ir tamsoje, yra būtinas.
„Patrulis nenaudoja kitų transporto priemonių, tik šunų velkamas roges – nes tai vienintelis būdas įveikti ledo sangrūdas. Jokia kita technika negali veikti taip ilgai, tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, -pasakoja D.Antanaitis. – Tačiau ne tik technika negali veikti Arktyje, bet ir ginklai. Patrulis ginkluotas Pirmojo pasaulinio karo šautuvais „M1917 Enfield“, nes bet koks kitas automatinis ginklas ypač žemos temperatūros sąlygomis tiesiog neveikia. Šie šautuvai skirti ne tik apsiginti nuo galimo kitos šalies karių išpuolio, bet ir apsisaugant nuo baltųjų meškų ir medžioklei“.
Ginkluotės entuziastas pasakoja, kad toks danų patrulis žvalgo Grenlandijos teritoriją siekdamas nustatyti, ar nevyksta kitos valstybės karinė veikla. Pavyzdžiui Antro pasaulinio karo metu nacistinė Vokietija buvo įrengusi meteorologines stotis Grenlandijoje, kad tiektų svarbią orų informaciją jų povandeninių laivų laivyno operacijoms.
„Šaltojo karo metu ir dabar, tokie patruliai užtikrina, kad nebūtų vykdoma neteisėta Rusijos kariuomenės veikla Danijos teritorijoje“, – aiškina D.Antanaitis.
