Senovės graikų filosofas Aristotelis, gyvenęs 384–322 m. prieš mūsų erą, aprašė krumpliaračių panaudojimą judėjimui pakeisti: „Du vienas su kitu sukabinti krumpliaračiai judėjo priešingomis kryptimis, ir tai turėjo didelį pranašumą.“
300 m. prieš mūsų erą prie vandens ratų Egipte jau sukosi krumpliaračiai, horizontalų judėjimą versdami vertikaliu. Teigiama, kad senovės graikų mokslininkas Archimedas iš Sirakūzų 230 m. prieš mūsų erą sugebėjo pergabenti net didelius krovinius pasinaudodamas būtent krumpliaračiu.
1902 m. narai, tyrinėdami nuskendusių laivų liekanas prie Graikijos salos Antikyros, aptiko kažkokį luitą, priklausiusį romėnų prekybos laivui, kuris, kaip spėjama, nuskendo 80 m. prieš mūsų erą. Paaiškėjo, kad šis už šiuolaikinį mechaninį laikrodį gerokai sudėtingesnis mechanizmas sudarytas iš daugybės detalių, tarp jų ir vienas su kitu sukibusių bronzinių krumpliaračių, jau spėjusių apaugti storu mineralų sluoksniu.
Mokslininkai išsiaiškino, kad šis vadinamasis Antikyros mechanizmas buvo naudojamas Saulės ir Mėnulio užtemimams nuspėti pagal santykines Žemės, Saulės ir Mėnulio pozicijas. Įvairiuose šaltiniuose ne kartą užsiminta apie tokius mechanizmus, bet nieko panašaus daugiau nerasta. Manoma, kad šis mechanizmas išliko, nes nuskendo ir todėl vėliau nebuvo išlydytas.
Tobulėjant technikai krumpliaračio svarba didėjo – jį buvo galima pamatyti įvairiausiuose mechanizmuose. Viduramžiais krumplinė pavara su mediniais krumpliais suko girnas, buvo naudojama vėjo malūnuose ir kasyklose. Tokiu principu, kokiu krumpliaračiai dirbo tada, iki šiol veikia daugelis automobilių pavarų dėžių.
XIX a. viduryje krumpliaratis pradėjo skintis kelią į heraldiką – imtas vaizduoti pramonę plėtojančių miestų herbuose. Iš pradžių paplito Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Skandinavijoje, Suomijoje, Baltijos šalyse, vėliau ir kitur. Sudėtingą mechanizmą herbe pavaizduoti sunku, o krumpliaratis susijęs su mašinomis ir grafiškai išraiškingas, todėl tam puikiausiai tiko.
Krumpliaratį ir dabar galima pamatyti Kinijos, Italijos, Vietnamo herbuose, pusę krumpliaračio – Angolos herbe ir vėliavoje. Šis mechanizmas sudaro tarptautinio labdaros klubo „Rotary“ emblemą, vaizduojamas kai kurių miestų herbuose.
Sunku pasakyti, kada Lietuviai pradėjo naudoti krumpliaratį, bet kiekvienas, bent kartą apsilankęs malūne, jau žinojo, kaip šis daiktas atrodo.
Tarpukario Lietuvos plakatuose, kviečiančiuose remti savą pramonę, taip pat puikavosi didžiuliai krumpliaračiai.
