Jis nebuvo pažymėtas jokiame žemėlapyje, tačiau kai Wye slėnyje netoli garsiosios Velso Tinterno abatijos darbininkai buvo iškviesti pašalinti elektros stulpą, jie atrado kai ką netikėto.
Elektros tinklų operatoriaus „Western Power Distribution“ technikas Allynas Gore'as, dirbantis prie projekto, sakė: „Po poros valandų nuo darbo pradžios sulaukiau telefono skambučio. Jie sakė: Allynai, mes radome urvą „. Kasinėjimų metu buvo aptikta nedidelė anga, kurią slėpė uolų šūsnis ir sužėlę vijokliai.
Urvai Wye slėnyje nėra reti. Bet pažvelgę atidžiau, A.Gore'as ir jo komanda suprato, kad tai – visai ne urvas. Jie atrado akmeninį tunelį. „Kai atvykome, iškart matėte, kad tai kažkas, ką sukūrė žmogus“, – sakė darbininkas.
Po garsia ir vaizdinga XII a. vienuolių cistersų pastatyta abatija, kurią kasmet aplanko apie 70 000 turistų, surastas tunelis driekiasi palei Anghidi upę. Manoma, kad tunelį iškasė vienuoliai.
„Žmonės ištisus amžius vaikščiojo virš jo išmintu pėsčiųjų takų ir niekas nežinojo, virš ko vaikšto“, – sakė „Western Power Distribution“ atstovas Luke'as Summersas.
Elektros tiekėjai iškvietė Velso istorinių paminklų įstaigos „Cadw“ darbuotojus. Pastarieji apskaičiavo, kad tunelis buvo pastatytas maždaug XIV a. Energetikos įmonė sustabdė savo darbus, kad mokslininkai galėtų tinkamai atlikti archeologinius tyrimus.
Nors suaugęs žmogus tuneliu negali eiti stačiomis – filmuotoje medžiagoje matyti tik maždaug 1,2 metro aukščio erdvė – atrodo, kad arkinis mūrinis tunelis yra pakankamai didelis, jog žmonės galėtų nepastebimai juo keliauti.
Voratinkliais aplipęs ir telkšančiomis balomis mirgantis tunelis pradiniame tyrimų etape atskleidė nedaug savo paslapčių. Norint tiksliai nustatyti paslėptos istorinės struktūros pastatymo datą ir nustatyti, kam ši paslaptinga požeminė perėja galėjo būti naudojama, reikės daugiau tyrimų.
Tinterno abatija buvo įkurta 1131 metais, Wye upės, skiriančios Velsą nuo Anglijos, krante.
Pats cistersų ordinas daug prisidėjo prie viduramžių Europos kultūros ir technologijų: cistersų architektūra laikoma vienu gražiausių viduramžių architektūros stilių, o šio ordino vienuoliai buvo pagrindinė technologinės sklaidos jėga tokiose srityse kaip žemės ūkis ir hidrotechnika.
1326 m. Tinterno abatijoje dvi naktis nakvojo net ir Anglijos karalius Edvardas II. Bet kai 1349 m. šalį nusiaubė Juodoji mirtis, tapo sunku į ordiną pritraukti naujokų, ir Tinterno vienuolyno pajėgumai bei įtaka smarkiai smuko.
Vis dėlto vienuolynas veikė iki XVI a. – iki Tiudorų įvykdytos sekuliarizacijos kampanijos.
Abatija buvo „iš naujo atrasta“ XVIII a., ji buvo dažnai minima poemose ir vaizduojama tapybos darbuose.
Parengta pagal BBC.
