Teigiama, kad pagrindinė įtakos operacija nukreipta į 32 internetines žiniasklaidos priemones 16 šalių, įskaitant „Washington Post“ bei „Fox News“, JAV ir Didžiosios Britanijos „Daily Mail“, „Daily Express“ bei „The Times“.
Pastebėta, kad nuo tada, kai balandį buvo pradėtas tyrimas, beveik 250 straipsnių komentaruose buvo aptikta provokuojamų Kremliui palankių ir antivakarietiškas nuotaikas skleidžiančių komentarų apie Rusijai svarbius dalykus, pavyzdžiui, įtampą Kryme.
Manoma, kad tebevykstanti kampanija buvo eskaluojama nuo 2018 metų, tačiau pastaruoju metu ji išnaudojo JAV ir Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Afganistano.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė: „Šioje ataskaitoje išryškinama grėsmė mūsų demokratijai dėl Rusijos valstybės remiamos dezinformacijos internete. Jungtinė Karalystė glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais sąjungininkais, kad pasipriešintų melą skleidžiantiems Kremliaus troliams“.
Komentarai dažnai skelbiami anksti ir sulaukia neįprastai daug teigiamų balsų svetainėse, kurios leidžia kitiems skaitytojams spausti „patinka“ ir „nepatinka“, rodo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos remiama Kardifo universiteto Atviro kodo komunikacijų analizės tyrimų (OSCAR) programa.
Tada šios reakcijos selektyviai naudojamos kaip pagrindas Rusijos žiniasklaidai svarstyti, neva Vakarų visuomenė pritaria Kremliaus politikai ar yra nepatenkinta Vakarų vyriausybių darbu.
Pavyzdžiui, naujienų kaupyklos paslauga inoSMI.ru, kuri yra prijungta prie „Russia Today“ tinklo, pateikia antraštę, kurioje cituojamas britų dienraščio „The Times“ straipsnio komentaras ir išverčiamas taip: „Britai: Putinas suprato, kad NATO nekovos dėl Ukrainos („The Times“)“.
Tada tokios „žinios“ platinamos per socialinę žiniasklaidą, taip pat per radikalias svetaines, kurios garsėja kaip dezinformacijos ir propagandos sklaidos kanalai, kai kurios jų – susijusios su Rusijos žvalgybos agentūromis.
Nors kai kurie komentarai gali būti parašyti Vakarų vartotojų, tyrėjai teigia, kad duomenyse yra požymių, rodančių tam tikrą neautentiškumo laipsnį, o kai kuriose paskyrose matyti, kad tai yra koordinuotos pastangos.
Kardifo universiteto Nusikaltimų ir saugumo tyrimų instituto direktorius profesorius Martinas Innesas sakė Didžiosios Britanijos naujienų agentūrai PA, kad kai kuriose svetainėse nesunku susikurti paskyrą be jokių tapatybės patikrinimų ir iškart pradėti skelbti komentarus.
„Komentaras paskelbiamas vos tik prisiregistravus, daugelyje svetainių galima paskelbti komentarą, ir jis beveik akimirksniu parodomas, todėl tai yra gana pažeidžiamas dalykas ir juo gali manipuliuoti tiek valstybiniai veikėjai, tiek ir bet kas kitas“, – sakė jis.
Kremliui palankių komentarų skelbiančių paskyrų teismo medicinos elgsenos analizė parodė, kad kai kurie vartotojai nuolat keičia savo asmens tapatybę ir buvimo vietą.
