Tokiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.
KAM teigimu, šiuo metu vyriausybiniame ryšio tinkle (179 naudojančios institucijos, apie 900 abonentų) ir valstybės institucijų ryšio tinkle (31 ir apie 17,5 tūkst.) naudojamos pasenusios technologijos, neužtikrinamas balso skambučių šifravimas ir pokalbių saugumas, dideli infrastruktūros palaikymo kaštai.
Be to, anot KAM, šie tinklai teisiškai ne visiškai įforminti, nėra aiškaus mechanizmo ir kriterijų, pagal ką įstaigos įtraukiamos į naudotojų sąrašus.
„Valstybės fiksuoto ryšio paslaugų teikimas per Saugųjį tinklą užtikrintų saugų šifruotą telefoninį ryšį, ryšio autonomiškumą tinklo viduje mobilizacijos ir krizių atvejais bei sumažintų šiai paslaugai naudojamų technologijų ir jų infrastruktūros palaikymo išlaidas“, – pabrėžė KAM.
Ministerijos teigimu, institucijos, naudojančios vyriausybinį ryšio tinklą, toliau naudotųsi Saugiuoju tinklu, nes jos yra jo naudotojų sąraše. Kitos šiame sąraše esančios institucijos (apie 350), nenaudojančios vyriausybinio ryšio, irgi galėtų naudotis naujuoju ryšiu.
Tik 20 institucijų, šiuo metu naudojančių vyriausybinį ryšį ir nesančių Saugiojo tinklo vartotojų sąraše, turėtų ryšio paslaugas perkelti į institucijos fiksuoto ryšio tinklą arba įsigyti jas rinkoje.
