Populiariausias iš jų – kečupas atsirado Kinijoje, kur buvo gaminamas jau III a. prieš mūsų erą. „Ke-tsiap“ kinų kalba reiškė tiesiog „žuvies padažas“, o jo sudėtis gerokai skyrėsi nuo dabartinės: jis buvo gaminamas iš ančiuvių, graikinių riešutų, grybų, pupelių ir žuvų sūrymo.
Į Europą „ke-tsiap“ XVII a. pabaigoje atgabeno anglų jūrininkai, plaukę iš Indonezijos. Nuo tada kečupas po truputį buvo pritaikytas europiečių skoniui: vietoj grybų jame atsirado svogūnai, o žuvų sūrymas buvo pakeistas actu.
XIX a. pradžioje Europai pagaliau įvertinus iš Amerikos kolonijų atvežtus pomidorus sugalvota jų tyrės dėti į šį padažą. Kečupas tapo raudonas – toks kaip dabar.
1801 m. kulinarijos receptų knygoje „The Sugar House Book“ pateiktas bene pirmasis pomidorų kečupo receptas:
1. Sausą dieną nuraškykite visiškai prinokusių pomidorų, rankomis sutraiškykite iki tyrės, įdėkite šimtui pomidorų pusę svaro druskos ir virkite dvi valandas.
2. Maišykite, kad neprisviltų.
3. Kol karšti, nukoškite trindami sidabriniu šaukštu pro koštuvą, kad liktų tik žievelės, po to įdėkite šiek tiek muskato miltelių, tris muskato riešutus, kvapiųjų pipirų, gvazdikėlių, cinamono, imbierų ir juodųjų pipirų pagal skonį.
4. Visą laiką maišydami kaitinkite virš silpnos ugnies, kol sutirštės.
5. Atšalusį supilkite į butelius.
6. Iš šimto pomidorų išeis 4 arba 5 buteliai, tiksiantys naudoti 2 ar 3 metus.
Šiandien kečupą dažniausiai siejame su Amerika ir amerikietiškuoju gyvenimo būdu. Mat Amerikoje šiuo padažu susidomėjo 25 metų vokiečių imigrantų palikuonis Henry Johnas Heinzas. 1876 m. jis pradėjo kečupą gaminti pramoniniu būdu, sumaniai išreklamavo ir pavertė mūsų visų gerai pažįstamu produktu. H.J.Heinzo įkurta bendrovė 1907 m. jau pagamino 12 mln. butelių kečupo. Bet gurmanai tvirtina, kad virsdamas kečupu „ke-tsiap“ prarado išskirtinį subtilų skonį.
Pirmąjį lietuvišką kečupą 1995 m. pagamino R.Suslavičiaus įmonė. 2009 m. 28 Lietuvos įmonės gamino 202 pavadinimų kečupą. Vienas Lietuvos gyventojas per metus jo suvartoja vidutiniškai 1,66 kg, trečdalis lietuvių kečupą valgo kasdien.
