Senovinės moters genomas taip pat atskleidė, kad ji yra tolima dabartinių Australijos aborigenų ir melaneziečių giminaitė – arba Naujosios Gvinėjos salų ir Ramiojo vandenyno vakarų vietinių gyventojų, kurių protėviai buvo pirmieji žmonės, pasiekę Okeaniją, giminė.
Kaip ir dabartiniai Australijos aborigenai bei Naujosios Gvinėjos gyventojai, moteris turėjo nemažą dalį denisoviečių DNR (denisoviečiai – išnykusi senovinių žmonių rūšis). Tai smarkiai prasilenkia su kitų senovės Pietryčių Azijos (Laoso, Malaizijos) medžiotojų-rinkėjų genomu: šie savo genetiniame pavelde neturi daug denisovietiškų pėdsakų, sako tyrimo vadovas ir Tubingeno universiteto Senckenbergo Žmogaus evoliucijos ir paleoaplinkos centro profesorius Cosimo Posthas.
Mokslininkai jau seniai domisi vadinamąja Valasija (angl. Wallacea. Biogeografinė salų grupė Indonezijoje). Manoma, kad žmonės per šį regioną į Australiją ir aplinkines salas keliavo prieš 50 000 metų (o galbūt net ir prieš 65 000 metų).
Tyrėjai aptiko paslaptingosios moters palaidojimą Indonezijos Sulavesio salos Leang Panninge oloje 2015 metais.
„Tai – jaudinantis atradimas, nes tai yra pirmas kartas, kai aptikta gana išsami žmogaus skeleto liekanų dalis, susijusi su toalėjų kultūra – mįslingais medžiotojais-rinkėjais, gyvenusiais pietvakariniame Sulavesio pusiasalyje prieš 8 000-1500 metų „, sako tyrimo bendraautorius ir Grifito universiteto (Australija) archeologijos profesorius Adamas Brummas.
Norėdami daugiau sužinoti apie šią jauną moterį (anatominė analizė atskleidė, kad ji mirė būdama 18 metų) daugiau, mokslininkai ištyrė jos senovinę DNR, kurią pavyko išskirti iš vidinės ausies kaulo.
„Tai didelis technologinis pasiekimas – nes senovinė DNR atogrąžų regionuose ilgai neišsilaiko, – naujame tyrime teigia Jeilio universiteto (JAV) antropologijos docentė ir pagrindinė Žmogaus evoliucinės genomikos laboratorijos tyrėja Serena Tucci. – Dar prieš kelerius metų mes nė neįsivaizdavome, kad tai gali būti įmanoma“.
Ši analizė yra pirmas kartas, kai mokslininkai ištyrė senovės žmogaus genomą iš Valasijos regiono, atkreipia dėmesį mokslininkai.
Moters genomas atskleidė, kad ji yra vienodai susijusi tiek su dabartiniais Australijos aborigenais, tiek su Papua Naujosios Gvinėjos gyventojais, sako C.Posthas. „Tačiau būtent jos genetinė atšaka nuo šių populiacijų atsiskyrė anksčiau“, – pažymi A.Brummas.
Be to, atrodo, kad žmonių atšaka, kuriai priklausė ši moteris, šiais laikais jau nebeegzistuoja – todėl ji yra „lig šiol nežinomos žmonių atšakos atstovė“, – rašo tyrėjai. Kitaip tariant, ši senovės toalėjų moteris turi genomą, „kuris nepanašus į šiuolaikinių žmonių ar kitų senovinių žmonių grupių genomus“, – sako A.Brummas.
Mokslininkai nėra radę jokių įrodymų, kad šiuolaikiniai Sulavesio žmonės kilę iš toalėjų medžiotojų-rinkėjų – bent jau remiantis šios moters genomu.
Galbūt ši toalėjų moteris turėjo vietinius protėvius, senovėje gyvenusius Sulavesyje dar prieš tai, kol Australija ir aplinkinės salos buvo apgyvendintos, svarsto tyrėjai.
Tačiau apibendrinant, tyrimas yra „labai įdomus ir žavus“, sako S.Tucci.
„Atradome, kad egzistavo anksčiau nežinota populiacija, kuri migravo visame šiame regione, tikriausiai tuo pačiu metu, kaip ir dabartinių Papua Naujosios Gvinėjos ar Australijos gyventojų protėviai“, – sako ji. Nors šios moters genetinė atmaina išnyko, „visos šios populiacijos egzistavo dar palyginus neseniai – o tai atveria daug klausimų apie gyventojų sąveiką tiek genetiniu, tiek kultūriniu požiūriu“, – teigia mokslininkė.
Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Live Science“.
