Tyrėjai svarsto galimybę, kad dėl mirties gali būti kaltas toksiškas dumblių žydėjimas. Bet ar tai pats geriausias paaiškinimas? Vienas iš tyrėjų sako, kad nors tai nėra neįmanoma, toks scenarijus vis dėlto būtų neįprastas.
Apie šeimos dingimą pranešus šeimos draugui, ieškotojai Johno Gerrisho, Ellen Chung, jų vienerių metų dukters Miju ir šeimos šuns kūnus aptiko rugpjūčio 17 d.
„Tai labai neįprasta, unikali situacija, – leidiniui „San Francisco Chronicle“ sakė Mariposos apygardos šerifo biuro atstovė Kristie Mitchell. – Nebuvo jokių trauminių požymių, jokios akivaizdžios mirties priežasties. Nebuvo priešmirtinės žinutės, kuri paliudytų savižudybę. Jie tiesiog vidury dienos vaikščiojo nacionaliniame miške“.
Negana to, „Chronicle“ duomenimis, pora buvo žinoma kaip aistringi žygeiviai.
Tyrėjai iš pradžių svarstė versiją, kad šeima galėjo apsinuodyti toksiškais garais, kylančiais iš netoliese esančių apleistų kasyklų.
JAV Žemėtvarkos biuro (BLM) duomenimis, JAV gali būti net pusė milijono apleistų kasyklų. Kai šios kasyklos dar veikdavo, jų operatoriai galėdavo tiesiog jas apleisti nelikviduodami jų keliamų pavojų.
Apleistose kasyklose gali susikaupti daug įvairių mirtinų dujų, įskaitant metaną, anglies monoksidą, vandenilio sulfidą ir toksišką anglies dioksido kiekį. Jei žmonės prisikvėpuoja šių dujų, jų raumenys nustoja tinkamai veikti, mąstymas aptemsta ir žmogus gali prarasti sąmonę bei mirti. Be to, šios cheminės medžiagos dažnai būna bekvapės – ir nėra jokių kitų įspėjamųjų ženklų, kad jomis kvėpuojate, teigia BLM.
Aptikus kūnus, sritis buvo kuriam laikui paskelbta pavojinga zona – arba zona, kurioje gali būti žmogaus sveikatai „pavojingų medžiagų“ – tačiau jau kitą dieną toks nurodymas buvo panaikintas, praneša NPR.
Mariposos apygardos šerifas Jeremy Briese laikraščiui „The Fresno Bee“ sakė netikintis, kad mirtys būtų susijusios su netoliese esančia kasykla. Artimiausia žinoma kasykla yra maždaug už 5 kilometrų nuo kūnų suradimo vietos.
„Vis dėlto, kadangi toje teritorijoje būta ir daugiau kasyklų, gali būti tokių, apie kurias mes nežinome“, – sako šerifas. XIX amžiaus viduryje šiose apylinkėse veikė aukso kasykla, kurioje norint išgauti „kietus“ mineralus, turinčius metalų (pavyzdžiui, aukso), buvo naudojami tam tikri metodai, rašo „The Associated Press“.
Toksiški dumbliai
J.Briese taip pat teigia, kad tyrėjai galima priežastimi laiko toksišką dumblių žydėjimą – ir kad JAV Miškų tarnyba neseniai paskelbė įspėjimus apie toksiškus dumblius tako pradžioje, rašo „Fresno Bee“.
Tokį žydėjimą sukelia dumbliai arba melsvadumbliai, kurie gyvena vandenyje ir gali išskirti toksinus, kurie kartais gali nunuodyti gyvūnus – pavyzdžiui, galvijus ar šunis, praneša Kalifornijos Visuomenės sveikatos departamentas. Šie toksinai gali patekti į organizmą juos nurijus, per odą ar net įkvėpus.
Žmonės, kurie plaukioja, braidžioja ar užsiima kitomis pramogomis vandenyje, kuriame yra melsvabakterijų toksinų, gali susidurti su nemaloniai poveikiais: odos bėrimu, viduriavimu ir vėmimu (jei toksinai praryjami) – arba gali atsirasti kepenų, inkstų ar nervų sistemos pažeidimų. Bet Kalifornijos Visuomenės sveikatos departamento žiniomis, žinomų žmonių mirčių, susijusių su tokio užteršto vandens gėrimu ar braidžiojimu po jį, nėra.
Auburno universiteto Žuvininkystės, akvakultūros ir vandens mokslų mokyklos profesorius Alanas Wilsonas sutinka, kad neįprasta, jog žmonės mirtų nuo dumblių žydėjimo. „Pranešimų pasitaiko, tačiau dažniausiai tai būna anekdotiniai pranešimai, – teigia mokslininkas. – Šiuo metų laiku į mane dažniau kreipiamasi dėl naminių gyvūnų ar gyvulių mirties“.
Jis sako, kad šunys yra labiau jautrūs dumblių toksinams – iš dalies todėl, kad šunys įbrenda į vandenį, o paskui išlipa ir laižo savo kailį, taip potencialiai nurydami didelę toksinų dozę.
„Tačiau plaukiojant žmonėms, jų ekspozicija dumblių toksinams yra pakankamai maža, mes negeriame tokio vandens tonomis“, – pastebi A.Wilsonas.
Šiuo atveju, jei ši šeima susidūrė su tokiais toksinais, greičiausiai tai buvo toksiškų dumblių sankaupos, o ne žydėjimas, mano profesorius. Nes tokios sankaupos susidaro prie dugno, prilimpa ant uolų.
Jis atkreipia dėmesį, kad Mersedės upė neatrodo ypač gili, vanduo juda, todėl dumbliams sunku kauptis ir formuoti žydinčių dumblių telkinius, kaip tai nutinka ežeruose. Tačiau kadangi dumblių sankaupos prilimpa prie uolų, jos nenuplaunamos pasroviui.
Tai, kad žuvo du suaugusieji, vaikas ir šuo, situaciją padaro tikrai neįprasta, sako JAV Valstybinės vandens išteklių kontrolės valdybos atstovai. Tyrėjai tikisi, kad skrodimai ir toksikologiniai tyrimai galiausiai atskleis daugiau apie tai, kaip tiksliai nutiko ši tragiška istorija.
Parengta pagal „Live Science“.
