Pirmieji popieriaus gamybos įrodymai mus pasiekė iš Kinijos šiaurės, iš Dunhuango miesto.
Čia rasta rankų darbo šiurkščių popieriaus skiaučių, kurioms daugiau nei 2100 metų. Jos buvo pagamintos iš linų ir šilko atliekų.
105 mūsų eros metais Kinijos imperatoriaus rūmų tarnautojas Cai Lunas pirmasis aprašė popieriaus gamybą.
Augalinę žaliavą kinai rankomis trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu.
Skystą masę semdavo ant rėmo ištemptu tinkleliu. Kai vanduo nutekėdavo, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis.
Jį perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo. Taip buvo gaunamas popieriaus lapas.
Griežtai saugomas popieriaus gamybos būdas plito tik Kinijoje ir Korėjoje, paskui Didžiuoju šilko keliu pasiekė islamo pasaulį. 1151 m. Ispanijoje atsirado pirmasis europinis popieriaus fabrikas.
Kai apie 1450 m. Johannesas Gutenbergas Europoje išrado mechaninį knygų spausdinimą, labai padidėjo popieriaus paklausa.
Per 50 metų popieriaus fabrikų padaugėjo šešis kartus. XIX a. juos pakeitė didesnio pajėgumo fabrikai, kurie popieriui gaminti nebenaudojo medžiagų atliekų, tik medieną.
Medienos atsinaujinimo tempas kur kas lėtesnis nei spausdintos produkcijos poreikio didėjimas. Žaliavų problemą šiek tiek švelnina tai, kad popierių galima panaudoti net keliskart. Popierius yra ekologiška medžiaga – suyra per kelias savaites.
Lietuvoje seniausi išlikę popieriniai dokumentai yra XIV a. pabaigos Vytauto Didžiojo laiškai. Popierius į Lietuvą buvo įvežamas iš Italijos, Prancūzijos.
Pirmoji Lietuvoje amatų įmonė, gaminusi popierių iš medvilninių, lininių ir kanapinių skudurų, savo veiklą pradėjo Vilniuje 1524 m. Ją prie Vilnios upės pasistatė šveicarų meistrai Vornartai. XVI a. pabaigoje Lietuvoje veikė jau keliolika įmonių, tada vadintų popieriaus malūnais.
Didesnės popieriaus manufaktūros Lietuvoje atsirado XIX a. pirmoje pusėje.
1933 m. Kaune, Petrašiūnuose, veiklą pradėjo švedų degtukų tresto pastatytas modernus popieriaus fabrikas.
Vilniaus krašte grafas Juozapas Tiškevičius Mūrinės Vokės fabrikui modernizuoti iš Žemaitijos pasikvietė Grigą Kurecą. Jis ėmėsi didesnės įmonės, kuri vėliau pavadinta Grigiškių popieriaus fabriku, statybos.
