„Siųsdami savo komandas į Arktį, mes, kaip Universitetas, siekiame trijų pagrindinių tikslų: mūsų mokslininkų kompetencijų didinimas, nes tokių žinių ir patirčių neįgysi būdamas čia; naujausios žinios – visos galingiausios pasaulio valstybės atlieka mokslinius tyrimus Šiaurėje, ten ieškodamos atsakymų ir paaiškinimų planetoje vykstantiems pokyčiams; jaunimo dalyvavimas – jauni žmonės, pasirinkę mokslo kelią, magistrai, doktorantai tokiose ekspedicijose gauna ne teorines žinias, o neįkainojamas patirtis“,- šiandien surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje ekspedicijos rezultatams apžvelgti, sakė KU mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys.
Ekspedicija į vasarą Arktyje surengta drauge su kolegomis iš Lenkijos mokslo akademijos Okeanologijos instituto tęsiant stebėjimus pagal tarptautinį projektą ADAMANT „Arkties bentoso ekosistemų kaita: ledynų tirpsmo ir borealinių rūšių pernašos makroplastiku poveikis“. Į ją vyko taip pat tarptautinė komanda: akademikas, JTI vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Sergejus Oleninas, dr. Aleksejus Šaškovas, doktorantas Tobias Politi, du Hidrologijos ir okeanografijos studijų programos absolventai – dabar jau doktorantas Jonas Gintauskas ir magistras Mantas Liutkus bei Dmitrijus Lukašanecas, mokslininkas iš Baltarusijos, Antarktidos tyrinėtojas, neseniai įsijungęs į JTI komandą, šiuo metu taip pat besistažuojantis Lenkijos mokslo akademijos Okeanologijos institute.
Bendras įspūdis, kuriuo dalijasi ten daugiau nei savaitę dirbusi komanda: pasaulyje aptarinėjami klimato kaitos pokyčiai Arktyje ypatingai gerai matomi – ledynai tirpsta, traukiasi, jų vietoje atsiveria nauji žemės plotai, formuojasi nauji vandens telkiniai, atsiranda ir gana sparčiai tvirtinasi naujos gyvybės formos.
KU JTI komanda čia ir mato savąją Arkties tyrimų nišą – naujų gyvybės formų, aptinkamų po ledynų tirpsmo besiformuojančiose erdvėse, vandens telkiniuose bei jų aplinkoje, tyrimai.
„Mes nesame ledynų būklės specialistai, bet ir plika akimi matosi, kad ledynų tirpimo procesas Arktyje vyksta spartėjančiu greičiu ir jau nesustabdomai.
Kai atsitraukia ledynas, apsinuogina juoda žemė, ji jau neatspindi saulės spindulių kaip ledas, ji sutraukia šilumą. Tad tirpsmas tik greitėja“, – konstatuoja ekspedicijai vadovavęs akademikas, JTI vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Sergejus Oleninas, spaudos konferencijoje pateikęs savo teiginį iliustruojančias dvi nuotraukas, kuriose mokslininkų tyrinėjamas ledynas iš oro fiksuotas 1936-aisiais ir per šiemetinę ekspediciją. „1936-ųjų nuotraukoje matome, kad ledynas yra prie pat jūros.
Tiesiog krenta į jūrą. O dabar dronu padarytoje nuotraukoje matome, jog ledynas yra toli toli sausumoje“,- sakė mokslininkas.
Anot KU Jūros tyrimų instituto direktorės dr. Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, svarbiausia mokslininkų žinia, ateinanti pasauliui iš Šiaurės, raginimas sustoti ir susimąstyti, kaip dar nepabloginti padėties.
„Kai išeiname toliau už savo valstybės ribų, galime akivaizdžiai pamatyti, koks mažas mūsų pasaulis ir kad kiekvienas mūsų žingsnis turi pasekmes. Esu Šiaurės fanė. Esu buvusi ir Šiaurės Norvegijoje, ir Antarktidoje. Stebiu jose vykstančius procesus.
Ten labai akivaizdžiai matosi, kaip greitėjančiai ir dramatiškai vyksta pokyčiai. Tyrimai, pažinimas, kas gyvena naujame ežere, supratimas yra labai svarbu, bet svarbiausia misija mokslininkams dabar – aiškiai ir suprantamai visuomenei perteikti žinutę: žmonės, sustokit, susimąstykit, antro pasaulio mums niekas neduos, mes negalim laiko atsukti atgal ir grąžinti jo į ankstesnę būklę, bet turime sustoti, kad nebepadarytume blogiau“,- teigė mokslininkė.
KU komanda šią ekspediciją vertino kaip vieną sudėtingiausių, kurioje teko susidurti su daugybe techninių trukdžių: oro uostuose buvo paklydęs bagažas, dėl to nepavyko atlikti visų planuotų tyrimų, bet Arkties iššūkio nežadama atsisakyti. Beje, netrukus į Arktį išvyksta dar viena KU JTI doktorantė Saulė Medelytė, kuri dirbs lenkų moksliniame tyrimų laive „Oceania“.
